Suokalbis dėl Palucko? Skvernelio elgesiui randa vienintelį paaiškinimą

Situacijai politinėje arenoje kaistant, ryškėja klausimas, ar išliks Gintautas Paluckas premjeru, ar čia jau viskas nulemta ir tebėra laiko tempimas. Scenarijų šiuo metu yra ne vienas, kaip ir nežinomųjų, kurių vienas labiausiai intriguojančių – ar du svarbūs politinės galios centrai nėra sudarę suokalbio.

Kaip jau skelbta, Parlamento pirmininkas Saulius Skvernelis kartoja, kad nebemato galimybių premjerui Gintautui Paluckui tęsti darbą Vyriausybėje. Politikas tiesiai sako: jei Vyriausybės vadovu liks į skandalus įsivėlęs G. Paluckas, jo vadovaujamų demokratų valdančiojoje daugumoje nebus.

„Jei kažkas neišgirdo tos žinios, kurią mes pasakėme prieš savaitę – kai kuriems koalicijos partneriams ne viskas gerai su suvokimu – tad teko pakartoti šiandien“, – naujienų agentūrai ELTA sakė Seimo vadovas, pažymėdamas, jog bet kuriuo atveju premjero tolesnis darbas nebėra įsivaizduojamas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento dr. Mažvydo Jastramskio vertinimu, šiuos S. Skvernelio pareiškimus reikėtų vertinti rimtai.

„Matosi ir kitų ženklų – ne vien S. Skvernelio pareiškimai. Pavyzdžiui, Giedrimo Jeglinsko komentarai apie gynybą pastaruoju metu. Yra suminis vaizdas, kad jie yra nepatenkinti ir kažką nori keisti koalicijoje. Nesakyčiau 100 proc., kad jie pasitrauks, palieku galimybę, kad jie, tarkime, gali gauti kokį nors postą. Bet tai reikia vertinti rimtai“, – kalbėjo M. Jastramskis.

VU TSPMI mokslo darbuotojas feisbuke aprašė penkis galimus tolesnius scenarijus.

Pirmasis – jeigu G. Paluckas lieka: S. Skvernelio demokratai išeina, tuomet koalicijoje lieka socialdemokratai ir „Nemuno aušra“, kurios turi minimalią 71 mandato daugumą.

Jeigu G. Paluckas visgi išeina, pasak M. Jastramskio, „atsiveria tokie variantai:

2. „Nemuno aušra“ out, valstiečiai in. Koalicija iš 74-77 mandatų (priklauso, ar trys lenkai prisijungtų).

3. Demokratai out, valstiečiai in. Koalicija iš 79-82 mandatų.

4. Išsilaiko ta pati koalicija su 85 mandatais, nors Skvernelis ir abejoja dėl „Nemuno aušros“ (postų daugiau gautų?).

Mažiausiai tikėtina – mažumos vyriausybė be „Nemuno aušros“ (66 mandatai; įmanoma, pavyzdžiui, valstiečiams parėmus).“

Prezidentūra, mokslininko vertinimu, dabartinėje situacijoje bando išlaukti, kad nereikėtų eiti su atviru pareiškimu, kad nepasitiki, ir, kad jau būtinai reikia trauktis.

„Manau, kad ji mano, kad situacija išsispręs savaime. Tie krapštymai iš demokratų pusės yra labai rimti žingsniai, kad ji gali išsispręsti savaime, kas prezidentūrai būtų naudingiausias scenarijus“, – teigė M. Jastramskis.

„Išsispręs savaime“, pasak pašnekovo, šioje situacijoje reiškia, kad G. Paluckas atsistatydins. Argumentacijos tam rasti sunku nebūtų.

„Jis pasakytų, kad visas tas fonas, klausimai, spaudimas trukdo Vyriausybės darbui, koalicijos politikai, jis nenori kenkti partijai ir dėl Lietuvos ir dėl partijos jis atsistatydina. Maždaug tokios formuluotės iš jo tikėčiausi“, – sakė M. Jastramskis.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Mindaugas Jurkynas mano, kad šioje situacijoje S. Skvernelis žaidžia „va banque“.

„Jeigu žiūrėsime į aritmetiką, jeigu premjeras G. Paluckas nesitraukia, o S. Skvernelio demokratai traukiasi, aritmetinės daugumos užtenka. (…) Kiek mačiau, „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pasakė, kad Vyriausybė gali tęsti darbą. Jeigu „Nemuno aušra“ ir jos frakcija palaiko premjerą, nes bus pasitikėjimo balsavimas, tokiu atveju S. Skvernelis politiškai eina „va banque“ ir, sakydamas, kad traukiasi, gali likti opozicijoje, o Vyriausybė gali išlikti“, – teigė M. Jurkynas.

Jis atkreipė dėmesį, kad socialdemokratų prezidiumas ir „Nemuno aušra“ palaiko Vyriausybės veiklą ir stabilumą.

„Tai yra tie veiksniai, kurie pasisako už tai, kad bus tęstinumas. Pats premjeras yra aiškiai pasakęs savo poziciją, ir apie traukimąsi jis irgi nėra užsiminęs. Visa kita galima tik spėlioti“, – kalbėjo M. Jurkynas.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad prezidentas irgi yra pasakęs, kad laukia dviejų tyrimus atliekančių teisėsaugos institucijų atsakymų.

„Nuo jų priklausys ir prezidento pozicija. Prezidentas remiasi nekaltumo prezumpcija, kad, kol neįrodyta, nesi kaltas“, – kalbėjo M. Jurkynas.

Apskritai, pasak politologo, politikai vertinami pagal kelis dalykus: pirma, ar jie pažeidė įstatymą. Antra, ar jie laikosi pažadų ir elgiasi, kaip žadėjo per rinkiminę kampaniją, kaip yra jų Vyriausybės programą. Tada jie vertinami pagal ideologinę poziciją. Ketvirtas dalykas – moralinis.

„Jis yra nereglamentuojamas įstatymais. Dėl to vieno moralinė pozicija gali kitam atrodyti kaip neteisinga. Dėl to ir turime demokratinėje pliuralistinėje visuomenėje įvairias nuomones“, – sakė M. Jurkynas.

Iš pasisakymų viešojoje erdvėje jis pastebėjo, kad prezidento pozicija yra ne moralinė, bet remiasi galimu įstatymo pažeidimu arba jo nebuvimu.

„Jeigu pagal teisinę veiklą viskas yra gerai, tokiu atveju moralinis vertinimas paliekamas rinkėjų rankose“, – aiškino M. Jurkynas.

Kartu profesorius atkreipė dėmesį, kad, nepriklausomai nuo asmenybės, ne prezidento rankose patraukti premjerą.

„Pagal konstitucinę sąrangą esame labiau parlamentinė valstybė su tam tikrais pusiau prezidentizmo bruožais. Jeigu Seimo dauguma stoja mūru už savo premjerą ir už Vyriausybės veiklą, joks prezidentas jos neišjudins. Turime ne vieną atvejį, kai prezidentai nepatraukė net ministrų. Dabartiniam prezidentui neišėjo pašalinti ministro J. Narkevičiaus. D. Grybauskaitei neišėjo patraukti kažkurio Darbo partijos ministro. Tokių atvejų yra daug“, – kalbėjo M. Jurkynas.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad prezidentas neturi savo politinės partijos ir atramos Seime, kaip turėjo A. Brazauskas ar R. Paksas, kaip partiniai prezidentai.

„Jo net ir politinės galimybės Seime pakeisti premjerą yra labai ribotos“, – teigė M. Jurkynas.

Politologas teigė neturįs vidinių žinių apie dabartines nuotaikas socialdemokratų partijoje, tačiau prisiminė savo su kolege atliktą tyrimą apie Socialdemokratų partijoje esančių lyderių rinkimus.

„Iš bendros jų politinės kultūros puikiai suprantu, kad viešojoje komunikacijoje jie aiškiai sako, kad jie kol kas nusiteikę tęsti su dabartiniu premjeru, ir Prezidiumas, ir Tarybos posėdis tą parodė. Pabumbėjimų gali būti visokių, bet turbūt jie pasvėrė visus variantus, lieka prie šito, nes jiems stabilumas, tęstinumas ir moralinių klausimų eskalavimas neatrodo kaip ta priežastis, dėl kurios jiems reikėtų keisti premjerą“, – sakė M. Jurkynas.

Kitas VDU politologas doc. dr. Ignas Kalpokas nebūtų toks tikras dėl G. Palucko perspektyvų ir atkreipė dėmesį, kad yra nemažai nežinomųjų.

„Pasižiūrėjus į viešus socialdemokratų pareiškimus, tai tarsi kartojami tokie raktažodžiai kaip „stabilumas“. Bet žaidimas yra labai įdomus“, – sakė I. Kalpokas.

Pasak jo, išėmus iš konteksto, atrodytų, kad S. Skvernelis „bando šokti aukščiau bambos“, nes politinė matematika jam nėra labai palanki. Politologas atkreipė dėmesį, kad jis norėtų keisti ne tik premjerą, bet ir kad „Nemuno aušros“ koalicijoje nebūtų, bet tokiu atveju jau ir daugumos nelieka.

„Lygiai taip pat, jeigu prezidentūra ir socialdemokratai užsispiria, kad reikia išsaugoti G. Palucką, R. Žemaitaitis akivaizdžiai tam pritaria, tai patį S. Skvernelį išmesti iš koalicijos nebūtų labai skaudus reikalas“, – svarstė I. Kalpokas.

Visa tai paaiškintų, pasak politologo, kad galbūt yra kažkokie strategavimai už uždarų durų.

„Yra daug faktorių, kurių šiuo metu nežinome, tarkime, ar yra kažkoks sąmokslas prieš G. Palucką, ar nėra. Pagrindinė sąmokslo teorija galėtų būti suokalbis tarp S. Skvernelio ir J. Oleko ir žmonių aplink J. Oleką Socialdemokratų partijoje“, – kalbėjo I. Kalpokas.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad net ir prezidento patarėjas F. Jansonas pakankamai pagarbiai atsiliepė apie J. Oleką.

„Tai gal yra kažkoks planas B svarstomas ir prezidento komandoje. Šitoje situacijoje jau tikrai matyčiau galimybę, kad yra šansų šitam (S. Skvernelio) ėjimui pasiteisinti“, – teigė I. Kalpokas.

Daug mažiau aišku, pasak jo, kaip jie ruošiasi išspręsti antrąją S. Skvernelio ultimatumo dalį, kad koalicija turi būti be „Nemuno aušros“.

„Tada prasideda jau didesnės komplikacijos: reikia eiti pas „valstiečius“, dar kur nors, kad būtų galima tą kažkaip kompensuoti. Čia prognozuojamumo jau tikrai gerokai mažiau“, – teigė I. Kalpokas.

Tačiau politologas neatmeta ir kito varianto, kad demokratai galbūt yra pasiskaičiavę, kad jiems daugiau politiškai kainuos pasilikti su G. Palucku negu bent jau prikišamai pademonstruoti, kad yra principai, stuburas, ir išeiti iš valdančiosios koalicijos.

Akivaizdžiai atsigavęs dabartinėje situacijoje – ne tik J. Olekas.

„J. Jeglinskas, verčiant tiesiogiai, yra „ant ugnies“, labai akivaizdžiai nusiteikęs, kad gal bus perskirstytos ministerijos ir gal jam pavyks tapti krašto apsaugos ministru. D. Šakalienė yra visiškai jo taikinyje. (…) Tikrai matysime bandymo perkąsti gerklę“, – teigia I. Kalpokas.

Kalbant apie G. Palucko perspektyvas, politologas neatmeta, kad jis dar bandys tempti laiką.

„Matome, kad G. Paluckas, kad ir ką savo tame laiške partiečiams sakytų, yra labai įsikibęs kėdės“, – sakė I. Kalpokas.

Jo nuomone, tas tam tikra prasme yra žmogiškai suprantama.

„Po visų politinių nesėkmių pagaliau įvyko karjeros savirealizacija. Rezidencija šviežiai už 200 tūkst. eurų sutvarkyta. Nesinori visko palikti taip greitai ir taip nešlovingai. Bet tuo pačiu kažkada turi ateiti taškas, kai tiek partija, tiek Prezidentūra, kad ir kokius jie ten žaidimus bežaistų, supras, kad nebeįmanoma taip tempti“, – sakė I. Kalpokas.

Pasak jo, tas gali užtrukti.

„Aš nenustebčiau, jeigu, atmetant efektyvaus sąmokslo tikimybę, jis grįš po atostogų ir surengs kažkokį simbolinį, nieko nereiškiantį balsavimą Seime, ir bus neva pasitikrinęs pasitikėjimą. Bet čia yra laiko išlošimo klausimas, o ne tai, kad jis galėtų kažkaip ištempti kadenciją“, – sakė I. Kalpokas.

Jo nuomone, šioje situacijoje nebepavyks išplaukti ant „konservatoriai puola“ tipo argumentų.

„Kol dar buvo abstraktesni dalykai su paskolomis, panašiais dalykais, dideliai daliai žmonių, kurie nesigilina į šituos dalykus, buvo pakankamai sunku suprasti, kas čia prie ko. Bet, kai prasidėjo nesumokėtos baudos, paramos įsisavinimai ir panašūs dalykai, čia, man atrodo, mes atėjome į situaciją, kada kiekvienam galima pakankamai lengvai suprasti, kur ir kodėl yra negerai“, – kalbėjo I. Kalpokas.