Dronai, „Zapad“ ir JAV kariai: NATO generolas Baltrėnas paaiškina, kam ruoštis ateityje

Remigijus Baltrėnas jau beveik mėnesį vadovauja NATO tarptautiniam kariniam štabui. Jame dirba 500 žmonių iš visų aljanso šalių. Štabas rengia karinius patarimus politikams, kaip atremti Rusijos ir terorizmo grėsmes.

Trumpų atostogų į Lietuvą sugrįžęs generolas trečiadienį apsilankė 15min redakcijoje.

– Pirmadienio rytą dalį lietuvių pabudino žinutė iš policijos, kad į Lietuvą iš Baltarusijos galėjo atskristi nenustatyto tipo bepilotis orlaivis. Šią akimirką nelabai ką daugiau ir žinome.

Kaip Lietuvos kariuomenė ir NATO sąjungininkai yra pasirengę reaguoti į tokio pobūdžio grėsmes?

– Pradėsiu nuo grėsmės pobūdžio. Tai nėra kažkas ekstraordinaraus NATO kontekste. Pietuose – Rumunijoje, Bulgarijoje, prie sienos su Ukraina – praktiškai kas savaitę įskrenda po panašų droną.

Kai kuriais atvejais netgi būna kovinių dronų, nes Ukrainos oro gynybos sistema juos sutrikdo, jie nukrypsta ir įskrenda į NATO oro erdvę. Tos valstybės turi panašių sunkumų, kuriuos turi dabar Lietuvos kariuomenė.

Žemame aukštyje iki 300 metrų yra sudėtinga 100 procentų matyti visas erdves, o matant – naikinti taikos metu. Mes gyvename taikos meto įstatymuose ir negalime lyginti savęs su tuo, kaip, pavyzdžiui, ukrainiečiai kariauja pas save Ukrainoje, nes ten yra karo padėtis.

Tai, kas įvyko šį mėnesį – pažeidimas iš Baltarusijos pusės Lietuvos oro erdvės – tai nėra ypatingas atvejis. Ypatingas jis yra mums tuo, kad tai du kartai per vieną mėnesį, dažnis yra tas, kuris mums sukelia stresą.

Stebėjimo sistema veikia. Ar labai efektyviai? Parodys laikas, kai galutinai atsakys visos institucijos. Šią savaitę nemažai kalbėjo ir oro pajėgų vadas, ir kariuomenės vadas, ir ministrė apie tai, kad pastebėta buvo tam tikrais momentais, paveikslas nebuvo aiškus, ir šiai dienai nėra žinoma, kurioje vietoje yra dronas.

Uždengti pilna apimtimi žemame aukštyje praktiškai negeba nė viena NATO valstybė rytiniam flange. Netgi ir turint didžiulius pinigus, tai akimirksniu neišspręstų problemos, nes radarų, akustinių sistemų, sensorių nėra ant lentynų, kad būtų galima tiesiog pasiimti ir rytoj juos suinstaliuoti prie sienos.

Juos reikia užsakyti gynybos pramonėje, juos turi pagamint. Visas šitas procesas yra imlus laikui. Tai reiškia, kad turbūt mes turim su tuo susitaikyt, kad tokių atvejų gali būt ir daugiau, kol pati sistema labai efektyviai veiks ties Lietuvos pasieniu.

Yra problemų, yra iššūkių, bet algoritmai yra. Ar galėtų veikti efektyviau? Žinoma, kad galėtų veikt efektyviau. Ar yra kas nors daroma? Taip, yra daroma...

– Daug paprastų žmonių, kai kurie ir aukšti politikai šiomis dienomis sako – reikia paimti ir numušt tuos dronus, kokio velnio mes jų nenumušėm? Ką jūs į tai atsakytumėte?

– Pradėsiu nuo palyginamojo pavyzdžio. Baltarusija ir Lietuva. Arba – NATO taisyklės ir Baltarusijos.

Kai kurie žmonės sako: žiūrėkite, Baltarusija paėmė ir numušė, nukrito, atsitrenkė į pastatą, jokių problemų. Teisingai – dėl to, kad ten yra režimas ir viskam vadovauja vienas žmogus. Ten demokratija net nekvepia.

Grįžtu į NATO teritoriją, įskaitant ir Lietuvos teritoriją. Tai yra taikos meto situacija. Oro erdvėje skraido civiliniai orlaiviai. Bet koks kovinis naikinimas drono, kuri įskrenda iš Baltarusijos ar iš Rusijos pusės gali turėti pasekmių civiliniams orlaiviams. Visi puikiai atsimename labai blogą situaciją Ukrainoje, kai buvo numuštas Nyderlandų orlaivis su visais civiliais gyventojais.

Mes negalime, kaip buvo paminėta šią savaitę, į kairę ir dešinę šaudyti be jokių taisyklių. Sistemos, kaip naikinti, yra, bet numušimas taikos metu demokratinėje valstybėje turi labai aiškius algoritmus, labai aiškius sprendimo priėmėjus su visom iš to išplaukiančiomis pasekmėmis ir rizikomis.

Didžiausia rizika, kad iššovus – ar tai būtų raketa, ar paprastas kulkosvaidis – mes nekontroliuojame, kurioje vietoje nuskris ir kokios bus iš to išplaukiančios oro erdvėje.

Raketa, naikinant paprastą droną, kuris gali būti atsitiktinis ir atskrendantis iš Baltarusijos, gali susprogti Baltarusijos teritorijoje. Kokias mes galime po to iš to turėti pasekmes? Tegul kiekvienas pasidaro išvadas.

– Išgirdus apie droną, daug kas pagalvojo apie artėjančias pratybas „Zapad“. Lietuvos ir sąjungininkų NATO žvalgyba seka, kaip Rusija ir Baltarusija ruošiasi šitiems strateginiams kariniams mokymams. Ką šiuo metu matote – ko galime tikėtis iš „Zapad“ pratybų?