Karas Ukrainoje. Syrskis: kariuomenės naujokų mokymo procesas turi būti perkeltas po žeme

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rusijos puolimas prieš NATO šalis yra visiškai tikėtinas scenarijus – tai išduoda daugybė požymių. Tai interviu metu ukrainiečių naujienų portalui pareiškė buvęs Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Valstijose ir Prancūzijoje Olehas Šamšuras.

„Tai ne hipotezė, o realistiškas scenarijus. (...) Čia net ne tiek klausimas „ar“, kiek „kada“. Prancūzai sako – 3–5 metai. Kai kurie, kaip [NATO pajėgų Europoje vadas Alexusas] Grynkewichius, nurodo net 1,5 metų. Ir tai ne politinė panika – tai žmonių, turinčių visišką prieigą prie žvalgybos duomenų, pozicija. Ir jei tai jų horizonto riba, vadinasi, ji yra pagrįsta“, – pažymėjo diplomatas.

O.Šamšuras išreiškė nuomonę, kad svarbu net ne tai, kokius konkrečius užkariavimo planus turi Vladimiras Putinas, o pats Rusijos valstybės modelis, „kuris yra sukurtas karui“.

„Šiandien Rusija yra karinė ekonomika. Visos jos institucijos, įskaitant socialines, pertvarkytos pagal nuolatinio konflikto modelį. Ne tik elitas, bet ir milijonai rusų yra materialiai suinteresuoti, kad karas nesibaigtų.

Kodėl? Nes šios milžiniškos išmokos daugeliui regionų yra pirmieji „gyvi pinigai“ per dešimtmečius. Kitaip tariant, Rusija negali išeiti iš karo. Nenori – tai jau antraeilis dalykas. Negali. Ši valstybė egzistuoja tik tol, kol eksportuoja vidinį chaosą“, – paaiškino jis.

O.Šamšuras taip pat priminė ideologinį Rusijos agresijos pagrindą, kurį V.Putinas formavo daugelį metų. Būtent todėl jis mano, kad Rusijos agresija nėra „situacinė“, o „struktūrinė“ ir „ideologinė“.

Tuo pačiu diplomatas stebėjosi Europos nenuoseklumu: net viešai pripažindami Rusijos invazijos galimybę artimiausiais metais, jie planuoja didinti išlaidas savo gynybai ne šiandien, o palaipsniui per dešimt metų.

„Susidaro įspūdis, kad dabar Vakarai, ypač Europa, pasirinko ne pergalę prieš Rusiją, o jos „išsekinimą“ Ukrainos sąskaita. Ir čia yra pagrindinė klaida. Rusijos negalima tiesiog išsekinti – ją reikia nugalėti karine jėga. Kitaip ji atsigaus, prisitaikys, ir po pusantrų ar penkerių metų mes gausime ne hibridą, o frontą. Arba frontus“, – įspėjo jis.

Anksčiau JAV pajėgų Europoje vadas generolas A.Grynkewichius pasidalijo įžvalga, kad Kinija ir Rusija 2027 m. gali surengti koordinuotą smūgį Taivanui ir Europai.

Panašias baimes išreiškė ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Jis pabrėžė, kad Lenkijos kariuomenė turi būti pasirengusi karui per 18 mėnesių.

Tuo tarpu Europos Sąjunga pripažino, kad kontinento transporto infrastruktūra nėra pasirengusi karui. Greitai perkelti šarvuočių į rytinį frontą būtų sunku, nes tiltai tiesiog nėra pritaikyti tokioms apkrovoms.

Rusija mano, kad jai nereikia pranokti Ukrainą ir jos sąjungininkus ginklų gamybos srityje ar nugalėti Ukrainos kariuomenę, jei jai pavyks sulaukti, kol JAV susidomėjimas konfliktu išblės, rašo Strateginių ir tarptautinių studijų centras (CSIS).

Straipsnyje nurodoma, kad kol Vladimiras Putinas tiki, kad gali pasiekti savo tikslus, tiesiog palaukdamas, kol Vakarai pasitrauks, jis vargu ar sutiks su kuo nors mažesniu nei bent jau didžiosios Ukrainos dalies aneksija jėga.

Tuo pačiu metu CSIS pažymėjo, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas apie ketinimą padidinti pagalbą Ukrainai ir įvesti sankcijas Rusijai yra svarbus žingsnis siekiant pakenkti šiam tikėjimui, tačiau jis turi užbaigti pradėtą darbą.

Pažymima, jog Rusija turi tam tikrų vilčių, kad ji gali nugalėti Ukrainą, jei palauks, kol baigsis JAV parama. Tokią idėją, priduria leidinys, strategai vadina „pergalės teorija“.

Iš pradžių Kremlius bandė vykdyti šoko ir baimės kampaniją, siekdamas pašalindamas Ukrainos politinę vadovybę. Tai būtų leidę prorusiškiems elementams Ukrainoje perimti valdžią su Rusijos okupacinės kariuomenės pagalba. Tokiu atveju, kaip teigiama publikacijoje, V.Putinas būtų galėjęs užimti Kijevą per tris dienas.

Tačiau, kai Rusijos mėginimas užimti Ukrainos sostinę žlugo dėl gyventojų pasipriešinimo ir vieningos Vakarų paramos, pradėjo Kremliaus strategijos pokyčiai.

V.Putinas mobilizavo rezervistus, pervedė ekonomiką į karo padėtį ir pradėjo ilgalaikę vidaus propagandos kampaniją, kad parengtų savo tautą ilgai karui.

Nors Kremlius viešai nepaskelbė naujos pergalės teorijos, Vakarų analitikai mano, kad Rusija bando išsekinti JAV kantrybę. Taigi Kremlius tikisi, kad sumažėjus JAV paramai, Ukrainos kova susilpnės, o tai lems pralaimėjimą mūšio lauke.

Leidinys nurodo, kad Rusijos pareigūnai mano, jog karas jiems yra svarbesnis nei JAV. Taip pat ir Vakarų ekspertai mano, kad interesų asimetrija yra palanki Maskvai. Todėl prezidento D.Trumpo noras užbaigti karą derybomis dažnai interpretuojamas kaip Rusijos pergalės pripažinimas.

Atrodo, kad JAV taip pat jau skiria daugiau dėmesio kitiems konfliktams pasaulyje nei karui Ukrainoje. Pateikiami duomenys, kad per pastaruosius metus JAV ir Vakarų Europos gyventojai dažniau ieškojo naujienų apie Izraelį, HAMAS ar Iraną nei apie Ukrainą ar Rusiją.

Pažymima, kad norėdamos užbaigti karą Ukrainoje, JAV turi parodyti, kad yra pasirengusios ir pajėgios laikytis pasirinktos krypties. Geras pirmas žingsnis šia linkme, leidinio nuomone, yra D.Trumpo pareiškimas apie karinės pagalbos Ukrainai didinimą.

Tai taip pat susiję su ultimatumu, kad jei Rusija nesutiks su taikos derybomis, JAV įves sankcijas prieš Rusiją ir jos sąjungininkus.

Leidinio nuomone, prezidento D.Trumpo autoritetas bus lemiamas siekiant sugriauti Rusijos pergalės teoriją. Jei JAV ir ES toliau didins investicijas į ginklus, tuo jos duos suprasti Rusijai, kad toliau rems Ukrainą.

Būtina laikytis saugumo reikalavimų poligonuose ir mokymo centruose, kuriuos rusai reguliariai atakuoja, todėl mokymo procesas turi būti kuo labiau perkeltas po žeme. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pažymėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

Jis priminė, kad pagal atnaujintą bazinio bendrojo karinio mokymo programą, naujokų parengimas dabar trunka 51 dieną.

„Pridėta laiko mokymams kovoti su smogiamaisiais dronais, šaudymo ir inžinerijos mokymams, išgyvenimui apkasuose“, – pažymėjo O.Syrskis.

„Atskirai pažymėjau griežtą saugumo reikalavimų laikymąsi poligonuose ir mokymo centruose. Visa Ukrainos teritorija yra priešo raketų ir dronų smūgių pavojaus zonoje. Todėl mokymo procesas turi būti kuo labiau perkeltas po žeme. Reaguoti į oro pavojaus signalus ir žvalgybinių dronų pasirodymą reikia akimirksniu“, – pabrėžė vadas.

Kaip skelbta, antradienį Rusijos pajėgos sudavė raketų smūgį vieno iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų mokymo padalinio teritorijai. Buvo pranešta apie tris žuvusius ir 18 sužeistų karių.

Ukraina pakoreguos prieštaringai vertinamą antikorupcinį įstatymą, dėl kurio praėjusią savaitę kilo protestai, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Ketvirtadienį parlamente planuojamas balsavimas dėl šių pataisų.

„Tikimės, kad balsavimas įvyks rytoj. Atitinkamas parlamento komitetas jau davė sutikimą. Mes tai sutvarkysime“, – duodamas interviu AFP nurodė ministras.

Apie tai paskelbta po to, kai šalyje kilo protestai dėl ankstesnių pakeitimų, kuriais buvo apribotas antikorupcijos agentūrų nepriklausomumas.

Šie pokyčiai taip pat sukėlė susirūpinimą Europos Sąjungai (ES), kuri yra svarbi Kyjivo sąjungininkė nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ir teigė, kad reformos yra būtinos glaudesnei eurointegracijai.

Duodamas interviu A.Sybiha dar kartą patvirtino Kyjivo įsipareigojimą kovoti su korupcija ir norą prisijungti prie NATO bei ES.

Ukrainos parlamentas praėjusią savaitę patvirtino įstatymo pataisas, prezidento skiriamam generaliniam prokurorui suteikiančias naujų įgaliojimų dėl Ukrainos nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) atliekamų tyrimų ir Specialiosios antikorupcinės prokuratūros (SAP) bylų, o ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis jas pasirašė.

Kritikai teigia, kad šiuo teisės aktu valdžia sutelkiama V.Zelenskio rankose ir kad bus sudarytos sąlygos vyriausybei kištis į rezonansines korupcijos bylas.

Dar neaišku, ar parlamentas, kurio dauguma narių yra lojalūs V.Zelenskiui, pritars naujajam variantui.

V.Zelenskis pripažino, kad prieš priimant įstatymą „tikriausiai turėjo būti daugiau dialogo“.

NABU nustato ir tiria korupcijos atvejus valstybės institucijose, o SAP vykdo baudžiamąjį persekiojimą dėl korupcijos.

JAV respublikonų senatorius Lindsay Grahamas patarė Rusijai susisiekti su šalimis, kurios perka rusišką naftą bei dujas ir taip remia Rusijos karinę mašiną, kad išsiaiškintų, ar jos pritaria Kremliaus arogantiškai pozicijai sankcijų atžvilgiu.

Kiek anksčiau Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas teigė, kad Rusija toliau stebi JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus dėl sankcijų, bet ji jau „įgijo imunitetą“ tokioms priemonėms dėl ilgametės patirties.

Komentuodamas šiuos žodžius, senatorius L.Grahamas sutiko, kad Rusija „išmoko gyventi“ su sankcijomis. Tačiau, jo teigimu, prezidentas D.Trumpas „keičia žaidimo taisykles“.

“(Trumpas) ketina įvesti muitus šalims, kurios perka jūsų naftą ir dujas, remdamos jūsų karinę mašiną. Galbūt jums vertėtų artimiausiu metu patikrinti, ar šios šalys pritaria jūsų arogantiškam požiūriui“, – parašė L.Grahamas socialiniame tinkle „X“.

Jis taip pat pridūrė, kad dauguma abiejų partijų atstovų Kongrese „pasirengę padėti prezidentui Trumpui šioje iniciatyvoje“.

Anksčiau šią savaitę D.Trumpas pareiškė, kad JAV pradės taikyti muitus ir kitas priemones prieš Rusiją po 10 dienų, jei Maskva neparodys pažangos nutraukiant karą Ukrainoje.

Po tokio D.Trumpo pareiškimo Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pagrasino JAV karu.

NATO tarptautiniam kariniam štabui vadovaujantis generolas leitenantas Remigijus Baltrėnas sako, kad tikros derybos dėl karo pabaigos prasidės, kai Ukrainai pavyks stabilizuoti frontą, o tam būtina Vakarų parama.

„Svarbu, kad tiek Europa, tiek Amerika nesustotų remti reikalingomis sistemomis ir ginkluote Ukrainą, kad ji galėtų stabilizuoti situaciją ir po truputį sudaryti sąlygas taikos deryboms“, – interviu 15min sakė generolas.

Visą interviu perskaityti ir peržiūrėti  galite portale  šioje nuorodoje arba „YouTube“ platformoje.

Rusijos puolimas prieš NATO šalis yra visiškai tikėtinas scenarijus – tai išduoda daugybė požymių. Tai interviu metu ukrainiečių naujienų portalui pareiškė buvęs Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Valstijose ir Prancūzijoje Olehas Šamšuras.

„Tai ne hipotezė, o realistiškas scenarijus. (...) Čia net ne tiek klausimas „ar“, kiek „kada“. Prancūzai sako – 3–5 metai. Kai kurie, kaip [NATO pajėgų Europoje vadas Alexusas] Grynkewichius, nurodo net 1,5 metų. Ir tai ne politinė panika – tai žmonių, turinčių visišką prieigą prie žvalgybos duomenų, pozicija. Ir jei tai jų horizonto riba, vadinasi, ji yra pagrįsta“, – pažymėjo diplomatas.

O.Šamšuras išreiškė nuomonę, kad svarbu net ne tai, kokius konkrečius užkariavimo planus turi Vladimiras Putinas, o pats Rusijos valstybės modelis, „kuris yra sukurtas karui“.

„Šiandien Rusija yra karinė ekonomika. Visos jos institucijos, įskaitant socialines, pertvarkytos pagal nuolatinio konflikto modelį. Ne tik elitas, bet ir milijonai rusų yra materialiai suinteresuoti, kad karas nesibaigtų.

Kodėl? Nes šios milžiniškos išmokos daugeliui regionų yra pirmieji „gyvi pinigai“ per dešimtmečius. Kitaip tariant, Rusija negali išeiti iš karo. Nenori – tai jau antraeilis dalykas. Negali. Ši valstybė egzistuoja tik tol, kol eksportuoja vidinį chaosą“, – paaiškino jis.

O.Šamšuras taip pat priminė ideologinį Rusijos agresijos pagrindą, kurį V.Putinas formavo daugelį metų. Būtent todėl jis mano, kad Rusijos agresija nėra „situacinė“, o „struktūrinė“ ir „ideologinė“.

Tuo pačiu diplomatas stebėjosi Europos nenuoseklumu: net viešai pripažindami Rusijos invazijos galimybę artimiausiais metais, jie planuoja didinti išlaidas savo gynybai ne šiandien, o palaipsniui per dešimt metų.

„Susidaro įspūdis, kad dabar Vakarai, ypač Europa, pasirinko ne pergalę prieš Rusiją, o jos „išsekinimą“ Ukrainos sąskaita. Ir čia yra pagrindinė klaida. Rusijos negalima tiesiog išsekinti – ją reikia nugalėti karine jėga. Kitaip ji atsigaus, prisitaikys, ir po pusantrų ar penkerių metų mes gausime ne hibridą, o frontą. Arba frontus“, – įspėjo jis.

Anksčiau JAV pajėgų Europoje vadas generolas A.Grynkewichius pasidalijo įžvalga, kad Kinija ir Rusija 2027 m. gali surengti koordinuotą smūgį Taivanui ir Europai.

Panašias baimes išreiškė ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Jis pabrėžė, kad Lenkijos kariuomenė turi būti pasirengusi karui per 18 mėnesių.

Tuo tarpu Europos Sąjunga pripažino, kad kontinento transporto infrastruktūra nėra pasirengusi karui. Greitai perkelti šarvuočių į rytinį frontą būtų sunku, nes tiltai tiesiog nėra pritaikyti tokioms apkrovoms.

Moldovos prezidentė Maia Sandu trečiadienį apkaltino Rusiją bandymu kištis į rugsėjį vyksiančius nacionalinius rinkimus ir perspėjo, kad Maskva planuoja precedento neturinčius veiksmus, kad „į kitą parlamentą pateiktų jos žmonės“.

M.Sandu yra griežta Rusijos kritikė ypač nuo tada, kad Kremlius 2022-aisiais pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Ji ne kartą kaltino Rusiją politiniu kišimusi į buvusios sovietinės respublikos, esančios tarp karo draskomos Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) narės Rumunijos, reikalus.

Susirūpinimas dėl galimo Rusijos kišimosi į šalies reikalus sustiprėjo M.Sandu vadovaujamai Moldovai 2024-ųjų birželį pradėjus stojimo į ES derybas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Kovos veiksmai Ukrainoje greičiausiai bus sustabdyti artimiausiu metu, tačiau tai nereiškia, kad Rusijos grėsmė išnyks, pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, kurį cituoja „TVP INFO“.

„Yra didelė tikimybė, yra daug požymių, rodančių, kad Rusijos ir Ukrainos karas artimiausiu metu gali būti bent jau sustabdytas. Bet tai niekaip nekeičia mūsų situacijos“, – pabrėžė premjeras.

Lankydamasis vienoje iš Lenkijos gynybos įmonių, jis pabrėžė būtinybę toliau modernizuoti ir stiprinti Lenkijos kariuomenę Rusijos grėsmės fone.

Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad „šiandien karus laimi protingesnės, geriau ginkluotos, technologiškai pažangesnės armijos, kurios sugeba panaudoti viską, kas naujausia pasaulio technikos srityje“.

„Armija, kuri nori laimėti būsimus konfliktus, kuri taip pat nori veiksmingai ginti teritoriją, savo piliečių saugumą, turi būti armija, kuri technologijų srityje lenkia konkurentus“, – aiškino D.Tuskas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino po 10 dienų įvesti Rusijai muitus dėl to, kad ji nesutinka ieškoti būdų, kaip nutraukti karą Ukrainoje. Tačiau, panašu, pats Amerikos lyderis nėra visiškai įsitikinęs šios strategijos veiksmingumu ir jau pripažino, kad sankcijos gali neveikti, rašo „The New York Times“.

„Nežinau, ar tai turės įtakos Rusijai, nes jis (Vladimiras Putinas – red.past.) akivaizdžiai nori tęsti karą, – žurnalistams aiškino D.Trumpas. – Bet mes įvesime muitus ir visa kita. Tai gali turėti įtakos, o gali ir neturėti.“

Pasak straipsnio, D.Trumpui vis atviriau demonstruojant nusivylimą kruvinu konfliktu Ukrainoje, jo grasinimai kelia klausimą, kiek galingus spaudimo svertus Vašingtonas turi prieš Maskvą ir ar JAV lyderis pasirengęs juos panaudoti.

„Trumpas, atrodo, supranta tai, ką daugelis iš mūsų matė nuo pat pradžių – problema ne Zelenskis, problema ne Ukrainoje. Problema yra Putinas“, – įvertino Mattas Dussas, Tarptautinio politikos centro vykdomasis viceprezidentas.

Kaip pažymėjo „The New York Times“, kol kas mažai kas rodo, kad D.Trumpo ultimatumas pakeis V.Putino nuomonę. Rusijos vadovas neketina atsitraukti nuo savo „istorinės misijos“ – grąžinti Ukrainą į Kremliaus kontrolę, ir yra įsitikinęs, kad turi pranašumą mūšio lauke.

Užsienio politikos ekspertai tuo tarpu teigia, kad D.Trumpas turi kitų ekonominių ir karinių galimybių priversti Rusiją nutraukti karą.

Nepaisant to, kad Rusija yra apsaugota nuo sankcijų, ekspertai mano, kad jos ekonomika yra pažeidžiama. Anot jų, D.Trumpas vis dar gali areštuoti dalį jos bankų sistemos, apriboti naftos kainas ir panaudoti savo įtaką užsienio politikai bei prekybos susitarimams su Europos sąjungininkais.

Evelina Farkash, buvusi JAV gynybos ministro pavaduotoja Rusijos, Ukrainos ir Eurazijos reikalams, sakė, kad D.Trumpas turi „daug kozirių rankovėje“, įskaitant Senato įstatymo projektą dėl sankcijų, ne mažesnių kaip 500 proc. importui iš Rusijos ar bet kurios šalies, perkančios Rusijos uraną ar naftos produktus.

Tačiau ji pabrėžė, kad D.Trumpui reikia duoti suprasti, kad Rusija negali laimėti karo karinėmis priemonėmis. Jis galėtų padidinti karinę pagalbą, paskatinti Ukrainą prisiimti didesnę riziką naudojant savo karinę pagalbą ir bendradarbiauti su sąjungininkais, kad įšaldyti Rusijos aktyvai būtų panaudojami ginklų tiekimui užtikrinti.

„Jis manė, kad jis ir jo derybininkai galės įtikinti Rusiją priimti tam tikrą kompromisą, bet Putinas kompromisu nesuinteresuotas. Todėl jis kovos toliau, kol supras, kad savo tikslų karine jėga pasiekti negali. Galiausiai jis turi įsitikinti, kad pralaimės, ir jo aplinka turi būti tuo įsitikinusi“, – dėstė E.Farkash.

Tuo tarpu Danielis Friedas, Vašingtono „Atlantic Council" narys ir buvęs aukšto rango JAV diplomatas, pažymėjo, kad D.Trumpo nenuoseklumas ir staigus pozicijos pasikeitimas apsunkina tolesnį spaudimą Rusijai.

„Trumpo veiksmai pastarosiomis savaitėmis rodo, kad jis galbūt tai supranta ir juda griežtesne linkme“, – teigė jis.

Netoli Isfahano, esančio už 440 kilometrų nuo sostinės Teherano, Iranas, kaip pranešama, šeštadienį pirmą kartą išbandė Rusijos pagamintą S-400 „Triumf“ oro gynybos sistemą, žengdamas svarbų žingsnį savo karinių pajėgumų stiprinimo link, rašo „The Kyiv Post“.

S-400 yra viena iš pažangiausių pasaulyje ilgojo nuotolių raketų „žemė-oras" sistemų. Ji gali aptikti ir sunaikinti priešininko orlaivius ir raketas kelių šimtų kilometrų atstumu.

Toks naujausias Irano bandymas laikomas aiškiu įspėjimu Izraeliui ir Jungtinėms Valstijoms, kad Iranas gins savo oro erdvę.

Remiantis naujienų portalu „Army Recognition“, bandyme buvo panaudota visa S-400 baterija. Ji apėmė 91N6E „Big Bird“ radaro sistemą, 92N6E „Grave Stone“ kovos radaro sistemą, valdymo ir kontrolės įrenginius bei kelis 5P85TE2 raketų paleidimo įrenginius.

Stebėtojai pastarosiomis savaitėmis užfiksavo padidėjusį radaro aktyvumą ir transporto priemonių judėjimą šioje teritorijoje, o tai leidžia manyti, kad bandymas buvo didesnių karinių pratybų dalis.

Irano vyriausybė oficialiai nepatvirtino bandymo, tačiau regiono gynybos ekspertai teigia, kad tai pirmas kartas, kai sistema buvo aktyvuota Irano teritorijoje.

Pranešimai apie Irano įsigytą S-400 sistemą pirmą kartą pasirodė 2024 m. rugpjūčio mėn., kai Teherane buvo pastebėtas Rusijos karinis transportinis lėktuvas Il-76, kuris, kaip manoma, gabeno pagrindinius sistemos komponentus.

Nors Islamo revoliucijos gvardija anksčiau neigė S-400 poreikį, pasitikėdama vietoje pagamintomis sistemomis, tokiomis kaip „Bavar-373“ ir „Khordad 15“, neseniai atliktas bandymas rodo, kad Iranas dabar operatyviai diegia Rusijos sistemą.