Naujausios kariuomenės žinios apie į Lietuvą įskridusį bepilotį orlaivį: gali būti dezorientuotas Ukrainos gynybos

Apie droną specialius pranešimus į mobiliusius telefonus ankstų pirmadienio rytą gavo visos Lietuvos gyventojai, nurodė Nacionalinis krizių valdymo centras.

Pastebėję nukritusį droną, gyvenojai raginami prie jo nesiartinti ir nedelsiant pranešti 112.

Netrukus NKVC patvirtino, jog policija gavo gyventojų pranešimų apie į Lietuvos teritoriją greičiausiai iš Baltarusijos įskridusį bepilotį orlaivį (droną).

Socialiniuose tinkluose gyventojai skelbia į Lietuvą įskridusį droną pastebėję kiek prieš 5 val. ryto.

„Pagal gautus pranešimus dronas pastebėtas apie 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą pastebėtas šalia Vilniaus. Policija aktyvavo visas pajėgas, informuotos visos tarnybos“, – tvirtina centras.

Krašto apsaugos ministerija skelbia vis dar tikrinanti versijas dėl galimos drono kritimo vietos. 15min fotografas užfiksavo kariuomenės sraigtasparnio operaciją, vykdomą netoli Kernavės, tačiau KAM kol kas nuo oficialių komentarų susilaiko.

Lietuvos kariuomenė išplatino pranešimą, kuriame teigiama: „Kol kas kovos veiksmų taisyklės taikos metu yra tokios, kokios yra, tačiau po antrojo įskridimo ir ypač didėjant ir sąmoningų provokacijų tikimybei prieš ZAPAD pratybas, sprendžiama dėl oro gynybos pajėgumų dislokavimo labiausiai tikėtinose tokio tipo orlaivių priartėjimo vietose pasienyje.

Primename, kad taikos metu dangus pilnas civilinės aviacijos ir kol kas orlaivių numušinėjimas numatytas tik išskirtiniais atvejais, ties ypatingos svarbos objektais, kuriuos dengia budintys oro gynybos pajėgumai.“

Taip pat pasidalinta papildoma informacija dėl įvykusio incidento: „Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos objektą stebėjo jam būnant dar Baltarusijos teritorijoje, informacija perduota NATO Jungtiniam oro operacijų centrui.

Kol kas labiausiai tikėtina versija – Ukrainos oro gynybos dezorientuotas orlaivis, tačiau bus tiriami visi įmanomi scenarijai.

Šiuo metu kariai ir kitų šalies institucijų atstovai užsiima orlaivio paieška, tuomet seks tie patys veiksmai, kaip ir „Gerberos“ atveju – išminuotojų darbas įvykio vietoje ir tolimesnis tyrimas.“

10:59 Atnaujinta 11:05

Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sakė, kad kol kas jie negali patvirtinti, koks objektas įskrido į Lietuvą, nes jis dar nerastas.

„Kol kas negalime patvirtinti, kas tai per daiktas, galime tik numanyti.

Todėl šiuo metu yra planas dislokuoti papildomus oro gynybos pajėgumus arčiau sienos. Nes jau matome, kur, tas kryptis, galimus koridorius, kuriais jau tas antras atvejis. Tai šitoje vietoje ir sustiprinsime“, – sakė kariuomenės vadas.

Jis patvirtino, kad stiprės koordinacija su VSAT, nes jų stebėjimo sistema labai svarbi identifikuoti, kas kerta sieną.

Taip pat vadas akcentavo, kad ketinama paspartinti įsigijimus, susijusius su dronų aptikimu.

„Problema yra ta, kad mūsų sistema stebi taškus ore, bet kas tai yra konkrečiai vizualinio stebėjimo metu gali pamatyti, apie ką yra kalba. Žinant, kaip ministrė minėjo, kad yra taikos metas, tai šaudyti į kairę ir į dešinę gali prieiti iki fatališkų katastrofinių padarinių.

Čia tai ir yra, kad mes nesame kare. Tai tik antras atvejis, kai kažką pasiklydusio galimai sumedžiojam arba pastebim, tai reikia mums apsispręsti, ko mes norime, kokias rizikas prisiimame“, – kalbėjo R.Vaikšnoras.

Socialiniuose tinkluose gyventojai dalijasi ir filmuota medžiagą su, kaip teigiama, pirmadienį paryčiais užfiksuotu dronu.

Institucijos 15min informavo negalinčios patvirtinti šių įrašų autentiškumo.

Krašto apsaugos ministerija ir Nacionalinis krizių valdymo centras kol kas nepatvirtina galimos drono nusileidimo vietos, 15min fotografas užfiksavo žvalgymo operaciją vykdantį kariuomenės sraigtasparnį netoli Kernavės.

KAM tik nurodo, kad institucijos vis dar tikrina versijas dėl galimo objekto kritimo ir „dirba galimose objekto kritimo vietose“.

10:45 Atnaujinta 11:24

Klaipėdoje besilankanti krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė žurnalistams sakė, kad šio ryto įvykiai patvirtino, jog kariuomenei reikia daugiau priemonių ir net aktyviai bendradarbiaujant su vidaus reikalų sistemos tarnybomis tų priemonių reikia efektyvesnių.

Ji pabrėžė, kad taikos metu ir civilinių objektų daug skraido, tad šaudyti „į kairę ir dešinę“ neįmanoma.

Esą 30 metų kariuomenės finansavimas buvo „kuklus“, tad esą ir dabar skyrus daugiau lėšų procesai taip greitai nevyksta, o ir pačios priemonės labai stipriai keičiasi, evoliucionuoja: „Negalima padaryti per šešis mėnesių to, kas nebuvo padaryta per ne vienerius iki mūsų.

Imsimės papildomų veiksmų, kad galėtume užtikrinti efektyvesnį pasienio stebėjimą bendradarbiaudami su VRM, tam pasitelksime papildomas kariuomenės pajėgas. (...)

Situacija nėra ideali, be jokios abejonės. Viena vertus, džiugu, kad Ukrainos gynyba sugeba dezorientuoti dronus, kurie skrenda į jų pusę, bet tie dronai su sudegintomis smegenimis gali nuklysti į visas teritorijas. Jie atklysta ir pas mus, ir į Lenkiją, ir sukelia įvairias pasekmes.“

Ministrės teigimu, vidaus reikalų sistema gyventojų pranešimus fiksavo, perdavė ir kariuomenei, ji pati davė komentarą 7.15 val., tad jau žinojo.

„Dėl objektų kiekio tikrinama dabar informacija“, – paklausta apie dronų kiekį, sakė D.Šakalienė.

Ji nesutiko patikslinti, kur ieškoma drono, kaip ir nenorėjo spėlioti, koks tai objektas. Tačiau ministrė teigė, kad yra tikimybė, jog tai buvo objektas, skridęs į Ukrainą, tačiau šios šalies oro gynybos nukreiptas ir atklydęs iki Lietuvos.

Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sakė, kad dabar jau matomi koridoriai, per kur objektai atskrenda į Lietuvą, tad ten bus stiprinamas stebėjimas ir identifikavimas. Kariuomenė stiprins ir bendradarbiavimą su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nes esą be jų akių pastebėti kitą kartą skrendančius objektus sunku.

Jis pakartojo ministrės pasakytus žodžius, kad esame taikos metu, todėl šaudyti „į kairę, į dešinę“ nėra įmanoma.

„Noriu padėkoti aktyviems piliečiams, kurie nelaukė ryto, o pradėjo ieškoti, domėtis, pranešinėti“, – sakė generolas.

Patikslinti, kada tiksliai buvo sužinota apie šį objektą, kariuomenės vadas atsisakė, bet sakė, kad judėjimas pastebėtas dar jam būnant kitąpus sienos. „Tai jautri informacija, klausosi jos ir „ana pusė“, – teigė jis.

D.Šakalienė kartojo ir tai, kad džiaugiamasi Ukrainos oro gynyba, tačiau esą dėl to pasiklydusių dronų tik daugės. Todėl esą ruošiamasi pavojingiausiam variantui.

Užsienio reikalų ministerija 15min informavo, jog nustačius, kad iš Baltarusijos į Lietuvą pateko karinės paskirties objektas, Minskui bus įteikta nota.

„Jei arba kai bus nustatyta, jog į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos įskrido karinis dronas ar kitas karinės paskirties skraidantis objektas, Užsienio reikalų ministerija iškvies šios šalies ambasados atstovą ir įteiks notą.

Šiuo metu URM laukia informacijos iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų ir kitų Lietuvos Respublikos atsakingų tarnybų, kurios vykdo tyrimą“, – pabrėžė ministerija.

URM notą Baltarusijos laikinajam reikalų patikėtiniui buvo įteikusi prieš kelias savaites, reaguodama į incidentą, kai Lietuvos teritorijoje nusileidusį droną „Gerberą“.

Į Lietuvą galimai iš Baltarusijos pirmadienio rytą įskridęs bepilotis orlaivis skrydžių šalyje nesutrikdė, BNS informavo skrydžių valdymo bendrovė „Oro navigacija“.

„Skrydžiai vyksta įprasta tvarka“, – BNS sakė įmonės atstovė Ingrida Daugirdė.

Kaip skelbė BNS, apie į Lietuvą įskridusį droną pirmadienio rytą pranešta į gyventojų telefonus atsiuntus informacinius pranešimus.

Nacionalinis krizių valdymo centras vėliau žurnalistams nurodė, kad institucijas apie galimai iš Baltarusijos įskridusį droną informavo jį pamatę ir išgirdę gyventojai. Jis pastebėtas apie 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą – šalia Vilniaus.

Tai antras kartas šį mėnesį, kai fiksuojamas iš Baltarusijos į Lietuvą įskridęs bepilotis orlaivis.

Liepos 10 dieną bepiločiam orlaiviui įskridus į Lietuvos teritoriją, iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto dronas „Shahed“, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą, bet vėliau paaiškėjo, jog Lietuvos sieną kirto Rusijoje gaminamas į „Shahed“ vizualiai panašus dronas „Gerbera“, skirtas apgaudinėti oro gynybą.

Ieškodamos į Lietuvą galimai iš Baltarusijos įskridusio drono, institucijos tikrina kelias galimas jo kritimo vietas.

„Atsakingos institucijos šiuo metu tikrina versijas dėl galimo objekto kritimo, dirba galimose objekto kritimo vietose“, – žurnalistams pirmadienį nurodė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Kaip 15min informavo Prezidentūra ir premjero atstovai, tiek šalies vadovas Gitanas Nausėda, tiek Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas buvo operatyviai informuoti apie incidentą, tačiau į priedangą palydėti nebuvo.

„Prezidentas apie incidentą informuotas, priedangoje jis nebuvo“, – 15min sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.

Premjeras šiuo metu atostogauja Lietuvoje, jis taip pat operatyviai informuotas apie įvykį, 15min teigė jo atstovas Justinas Argustas.

„Ne, į jokias slėptuves premjeras nebuvo nuvestas, realiu laiku jam teikiama visa info apie incidentą“, – nurodė J.Argustas.

Tai jau antras kartas šį mėnesį, kai į Lietuvą iš Baltarusijos įskrenda bepilotis orlaivis: liepos 10 dieną dronui įskridus į Lietuvos teritoriją, iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto „Shahed“, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą.

Vėliau paaiškėjo, jog Lietuvos sieną kirto Rusijoje gaminamas į „Shahed“ vizualiai panašus dronas „Gerbera“, skirtas apgaudinėti oro gynybą.

Pasak J.Argusto, po šio incidento prieš porą savaičių Nacionalinio saugumo komisija apsvarstė priemones mažųjų dronų prevencijai

„Yra akivaizdu, kad jos nepakankamos, institucijos įpareigotos paruošti priemones. Ryt Krašto apsaugos ministerija ir institucijos pristatys jas Prezidentūroje“, –sakė premjero atstovas.

NKVC taip pat teigia, jog kol kas nėra aišku, kokio tipo tai dronas.

Policijos departamento atstovė Revita Janavičiūtė 15min tvirtino, kad gautas „keletas gyventojų pranešimų“, tačiau kol kas drono buvimo vieta ir tai, ar jis nukrito, ar skrenda toliau, nenustatyta.

„Drono buvimo vieta, kol kas buvimo vieta nenustatyta.
Jis gali būti nukritęs, gali būti kažkur. Apie tai informuotos visos policijos pajėgos“, – teigė policijos atstovė.

Drono buvimo vieta, kol kas buvimo vieta nenustatyta. Jis gali būti nukritęs, gali būti kažkur. Apie tai informuotos visos policijos pajėgos.

Pasak jos, pranešimai iš gyventojų apie droną gauti iš Vilniaus ir Vilniaus rajono. Pareigūnai toliau bando nustatyti bepiločio trajektoriją ir galimą buvimo vietą.