Karas Ukrainoje. Išaiškinta Maskvos ir Pekino schema: kaip dvi sąjungininkės kvailina Europą ir JAV

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Kinijoje pagaminti varikliai, skirti bepiločiams atakos orlaiviams Rusijoje, per fiktyvias įmones slapta gabenami valstybinei rusų dronų gamintojai, pažymėti kaip „pramoniniai šaldymo įrenginiai“, kad būtų apeitos Vakarų sankcijos ir tuo pačiu išvengta aptikimo, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi trimis Europos saugumo pareigūnais ir peržiūrėtais dokumentais.

Agentūros duomenimis, tiekimas vykdomas per fiktyvias bendroves ir skirtas Rusijos gynybos įmonei „Kupol“, gaminančiai dronus „Harpija-A1“.

Pagal pridedamus dokumentus, įskaitant sutartis, sąskaitas faktūras ir muitinės dokumentus, produkcija iš Pekino gabenama į Maskvą, o vėliau siunčiama į Iževską, kur yra „Kupol“ gamykla. Kaip patikslino trys Europos specialiųjų tarnybų atstovai, variklių užmaskavimas kaip šaldymo įrangos leido išvengti Kinijos eksporto kontrolės patikrinimų.

Transporto dokumentuose, su kuriais susipažino agentūra, nurodyta, kad nuo 2024 m. spalio „Sichuan Airlines“ ir didžiausia Kinijos aviakompanija „China Southern Airlines“ reguliariai pristatydavo šias sudedamąsias kovinių ginklų dalis Rusijos įmonėms.

Vidinis „Kupol“ dokumentas, taip pat patekęs į „Reuters“ žurnalistų rankas, liudija, kad įmonė sudarė sutartį su Rusijos gynybos ministerija dėl daugiau nei 6000 „Garpia-A1“ dronų gamybos šiais metais. Palyginimui: 2024 m. jų buvo pagaminta apie 2000. Pagal tą patį dokumentą, iki 2025 m. balandžio mėn. jau buvo pristatyta daugiau nei 1500 vienetų sudedamųjų dalių.

Kaip teigė Ukrainos karinė žvalgyba komentare „Reuters“, šie tolimos distancijos dronai naudojami atakuoti kariniams ir civiliniams objektams Ukrainos teritorijos gilumoje. Ukrainos vertinimu, Rusija kas mėnesį panaudoja apie 500 tokių dronų.

Rugsėjo mėnesį agentūra „Reuters“ pranešė, kad „Kupol“ gamina „Harpija“ dronus, naudodama Kinijos technologijas, įskaitant bendrovės „Xiamen Limbach Aviation Engine Co.“ pagamintus L550E variklius.

Praėjus mėnesiui po „Reuters“ pranešimo, Europos Sąjunga ir JAV sankcijas pritaikė kelioms įmonėms, susijusioms su dronų gamyba, įskaitant „Xiamen“.

Po to, remiantis „Reuters“ peržiūrėtomis sąskaitomis, „Kupol“ vidiniu laišku ir transportavimo dokumentais, nauja Kinijos įmonė „Beijing Xichao International Technology and Trade“ perėme „L550E“ variklių tiekimą įmonei „Kupol“.

Kinijos užsienio reikalų ministerija savo pareiškime „Reuters“ teigė, kad nežinojo apie „Harpija“ dalių eksportą ir kad kontroliavo dvejopo naudojimo prekių eksportą į užsienį pagal Kinijos įstatymus ir tarptautinius įsipareigojimus.

„Kinija visada prieštaravo vienašališkoms sankcijoms, kurios neturi tarptautinės teisės pagrindo ir nėra patvirtintos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos“, – teigiama pareiškime.

Per rusų dronų ataką ketvirtadienio naktį kilo gaisras legendiniame Odesos turguje „Pryvoz“, mieste apgadinta gyvenamųjų pastatų, degalinė, pranešė vietos pareigūnai.

„Taip pat apgadinta architektūros paminklų Odesos istoriniame centre, kuris yra saugomas UNESCO“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Ukrainos pietuose esančios Odesos srities vadovas Olehas Kiperis.

Pareigūnai, kuriuos citavo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“, skelbė apie sprogimus Odesoje iki oro pavojaus atšaukimo 2 val. 36 min. vietos laiku.

Po atakos Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad gesinamas gaisras turguje „Pryvoz“.

Dronas, vizualiai primenantis miniatiūrinį „Shahed“, gali gabenti iki 15 kg sprogmenų ir veikti kaip valdoma amunicija. Tačiau tikrasis jo pavojus slypi tinklinio tinklo technologijoje, kuri naudojama tikrųjų „Shahed“ valdyme, skelbia „Defence Express“.

Maždaug prieš savaitę pasirodė pranešimų, kad Rusijos pajėgos pradėjo naudoti naują droną, tariamai mažesnę „Shahed“ versiją, galinčią atakuoti judančius taikinius. Nuo to laiko Ukrainos gynybos žvalgybos specialistai ištyrė keletą šių dronų, kad išanalizuotų jų galimybes ir sudedamąsias dalis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Kinijoje pagaminti varikliai, skirti bepiločiams atakos orlaiviams Rusijoje, per fiktyvias įmones slapta gabenami valstybinei rusų dronų gamintojai, pažymėti kaip „pramoniniai šaldymo įrenginiai“, kad būtų apeitos Vakarų sankcijos ir tuo pačiu išvengta aptikimo, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi trimis Europos saugumo pareigūnais ir peržiūrėtais dokumentais.

Agentūros duomenimis, tiekimas vykdomas per fiktyvias bendroves ir skirtas Rusijos gynybos įmonei „Kupol“, gaminančiai dronus „Harpija-A1“.

Pagal pridedamus dokumentus, įskaitant sutartis, sąskaitas faktūras ir muitinės dokumentus, produkcija iš Pekino gabenama į Maskvą, o vėliau siunčiama į Iževską, kur yra „Kupol“ gamykla. Kaip patikslino trys Europos specialiųjų tarnybų atstovai, variklių užmaskavimas kaip šaldymo įrangos leido išvengti Kinijos eksporto kontrolės patikrinimų.

Transporto dokumentuose, su kuriais susipažino agentūra, nurodyta, kad nuo 2024 m. spalio „Sichuan Airlines“ ir didžiausia Kinijos aviakompanija „China Southern Airlines“ reguliariai pristatydavo šias sudedamąsias kovinių ginklų dalis Rusijos įmonėms.

Vidinis „Kupol“ dokumentas, taip pat patekęs į „Reuters“ žurnalistų rankas, liudija, kad įmonė sudarė sutartį su Rusijos gynybos ministerija dėl daugiau nei 6000 „Garpia-A1“ dronų gamybos šiais metais. Palyginimui: 2024 m. jų buvo pagaminta apie 2000. Pagal tą patį dokumentą, iki 2025 m. balandžio mėn. jau buvo pristatyta daugiau nei 1500 vienetų sudedamųjų dalių.

Kaip teigė Ukrainos karinė žvalgyba komentare „Reuters“, šie tolimos distancijos dronai naudojami atakuoti kariniams ir civiliniams objektams Ukrainos teritorijos gilumoje. Ukrainos vertinimu, Rusija kas mėnesį panaudoja apie 500 tokių dronų.

Rugsėjo mėnesį agentūra „Reuters“ pranešė, kad „Kupol“ gamina „Harpija“ dronus, naudodama Kinijos technologijas, įskaitant bendrovės „Xiamen Limbach Aviation Engine Co.“ pagamintus L550E variklius.

Praėjus mėnesiui po „Reuters“ pranešimo, Europos Sąjunga ir JAV sankcijas pritaikė kelioms įmonėms, susijusioms su dronų gamyba, įskaitant „Xiamen“.

Po to, remiantis „Reuters“ peržiūrėtomis sąskaitomis, „Kupol“ vidiniu laišku ir transportavimo dokumentais, nauja Kinijos įmonė „Beijing Xichao International Technology and Trade“ perėme „L550E“ variklių tiekimą įmonei „Kupol“.

Kinijos užsienio reikalų ministerija savo pareiškime „Reuters“ teigė, kad nežinojo apie „Harpija“ dalių eksportą ir kad kontroliavo dvejopo naudojimo prekių eksportą į užsienį pagal Kinijos įstatymus ir tarptautinius įsipareigojimus.

„Kinija visada prieštaravo vienašališkoms sankcijoms, kurios neturi tarptautinės teisės pagrindo ir nėra patvirtintos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos“, – teigiama pareiškime.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa ketvirtadienį paragino Kiniją pasinaudoti savo įtaka Rusijai ir padėti užbaigti karą Ukrainoje.

Raginimas nuskambėjo per Pekine surengtą A.Costos ir Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.

„Raginame Kiniją, kaip nuolatinę Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narę, pasinaudoti savo įtaka Rusijai, kad būtų gerbiama Jungtinių Tautų chartija ir užbaigtas (...) agresijos karas prieš Ukrainą“, – sakė A.Costa.

Prasidėjusiame susitikime turi dominuoti trintį keliantys klausimai, nuo prekybos iki Rusijos karo prieš Ukrainą.

Stambule vykusios derybos metu buvo susitarta apsikeisti daugiau nei 1200 karo belaisvių iš abiejų pusių.

Apie susitarimą pranešė Ukrainos ir Rusijos delegacijų vadovai Rustemas Umerovas ir Vladimiras Medinskis, rašo „Ukrajinska Pravda“.

„Susitarimas ir šio humanitarinio proceso rezultatas – daugiau nei 1200 žmonių. Tai bus mainai, kuriuos įgyvendins mūsų kolegos. Ir mes tęsime tolesnius mainus“, – pasidalijo detalėmis R.Umerovas.

Ukrainos delegacijos narys Sergejus Kyslytsya patikslino, kad šis klausimas yra susijęs būtent su karo belaisvių grąžinimu.

V.Medinskis patvirtino susitarimą dėl mainų ir pridūrė, kad šie didelio masto mainai bus vykdomi artimiausioje ateityje.

„Tęsdami karo belaisvių mainus, susitarėme, kad artimiausiu metu bus mainoma dar mažiausiai 1200 karo belaisvių iš kiekvienos pusės“, – sakė jis.

Rusijos derybininkų vadovas taip pat pareiškė, kad Rusija pasiūlė perduoti Ukrainai didesnį skaičių karo belaisvių.

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė pritarusios tam, kad Ukrainai būtų parduota ginklų už 322 mln. dolerių (274,6 mln. eurų), šios šalies oro gynybos ir šarvuotųjų kovos mašinų pajėgumams pastiprinti.

Oro gynybos įrangos HAWK ir jos išlaikymo priemonės atsieis iki 172 mln. dolerių, o pėstininkų kovos mašinos „Bradley“ ir jų priežiūros paslaugos – iki 150 mln. dolerių, nurodė JAV Gynybos ir saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA).

Pranešimas pasirodė po to, kai Vašingtonas šį mėnesį laikinai sustabdė kai kurių ginklų tiekimą Ukrainai, nors ji patiria intensyvias Rusijos raketų ir dronų atakas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori išlaikyti kontrolę dėl bet kokių sprendimų, susijusių su sankcijomis Rusijai.

Apie tai spaudos konferencijos metu pareiškė Baltųjų rūmų spaudos atstovė Karoline Levitt, kai žurnalistai paprašė pakomentuoti tai, kad Senato respublikonai atsisakė priimti įstatymą dėl sankcijų Rusijai įvedimo. Tai įvyko po to, kai D.Trumpas pareiškė norįs veikti vienašališkai.

„Prezidentas šiuo klausimu labai glaudžiai bendradarbiauja su savo bičiuliais Senate, ypač su senatoriumi Lindsey Grahamu. Tačiau prezidentas visada laikėsi pozicijos, kad jis yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ir prezidentas ne be priežasties“, – teigė K.Levitt.

Ji pabrėžė, kad D.Trumpas „nuo pat pradžių aktyviai dalyvavo šiame konflikte“, todėl kalbant apie bet kokius sprendimus dėl sankcijų, jis „nori išlaikyti šią galią, ir tai yra jo teisė“.

Rusija surengė masinį dronų išpuolį prieš Odesą. Mieste kilo gaisrai.

Kaip praneša UNIAN korespondentas, oro pavojaus signalas buvo paskelbtas apie vidurnaktį. Stebėsenos kanalai informavo, kad „Shahed“ tipo dronai juda Odesos srities link. Savo ruožtu Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis ir miesto meras Henadijus Truchanovas paragino gyventojus kuo skubiau eiti į slėptuves.

Vėliau Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad bepiločiai orlaiviai artėja prie miesto iš rytų ir vakarų. Netrukus mieste pasigirdo sprogimai, girdėjosi ir oro gynybos sistemos veikimas. Vėliau O.Kiperis pranešė, kad nepaisant aktyvaus oro gynybos darbo, yra padaryta žala civilinei infrastruktūrai. Ypač degė daugiaaukštis pastatas.

„Mieste kilo keli gaisrai. Žinoma, kad dega du daugiabučio namo aukštai, dviejų aukštų pastato stogas, prekybiniai paviljonai ir degalinė. Taip pat padaryta žala architektūros paminklams istoriniame Odesos centre, kuris yra saugomas UNESCO. Informacija apie aukas tikslinama. Visos atsakingos tarnybos jau pradėjo likviduoti Rusijos išpuolio padarinius“, – rašoma pranešime.

Liudininkai socialiniuose tinkluose rašo, kad nukentėjo Primorsko bulvaras ir vienas miesto viešbutis, kuris taip pat yra architektūros paminklas. Internete plinta ir vaizdo įrašas, kuriame matomas gaisras tariamai Privoz turguje. Kadruose matyti, kad turgus patyrė didelę žalą.

Oficialaus šios informacijos patvirtinimo kol kas nėra.