Karas Ukrainoje. „Bloomberg“: Rusija perkėlė dalį karinės įrangos prie Estijos sienos

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rusija dislokavo papildomas elektroninės kovos priemones prie savo sienos su Estija, pranešė šalies vidaus reikalų ministras Igoris Taro, kurį cituoja „Bloomberg“ naujienų tarnyba.

Anot ministro, signalų slopinimo įranga buvo pristatyta į Kingisepo rajoną Leningrado srityje, esantį vos už 20 kilometrų nuo sienos su šia Baltijos valstybe.

Panašias priemones Rusijos kariuomenė naudoja kare su Ukraina, siekdama išvesti iš rikiuotės bepiločius orlaivius. Tokia karinė įranga sukelia pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS), kurią naudoja komerciniai lėktuvai ir laivai navigacijai, veikimo sutrikimus.

Ministras pabrėžė, kad Estija laiko priemonių, sukeliančių papildomus trukdžius, perkėlimą grėsme saugumui ir aptars situaciją su NATO partneriais. Valdžios institucijos jau užfiksavo radijo trukdžių sustiprėjimą Narvos rajone, kurioje ketinama įkurti naująją karinę bazę.

Šis įvykis paskutinis serijoje, po to, kai Estija, Latvija, Lietuva, Suomija ir Lenkija ne kartą apkaltino Rusiją tyčiniu GPS signalų slopinimu Baltijos jūros regione.

Šalių duomenimis, nuo 2022 m. tūkstančiai lėktuvų ir laivų susidūrė su navigacijos sistemų sutrikimais, dėl kurių buvo nukrypta nuo kurso ir atšaukti skrydžiai. Talinas šiuos veiksmus pavadino hibridinio karo elementu. Estijos gynybos pajėgų vadas Martinas Heremas pareiškė, kad taip Rusija ruošiasi įsiveržimui į Baltijos šalis.

Nuo 2023 m. rugpjūčio tokių incidentų skaičius išaugo iki 350 per savaitę. Šiuo metu trukdžiai, įskaitant signalų slopinimą ir koordinačių pakeitimą, fiksuojami beveik kasdien nuo Gdansko oro uosto per judrius Baltijos jūros laivybos maršrutus iki Estijos ir Suomijos oro erdvės, pažymėjo naujienų portalas „Defense News“.

2024 m. vasarą Jungtinių Tautų Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga pareikalavo Maskvos nutraukti trukdymus Europos šalių palydovinių sistemų darbui. Tačiau Rusijos valdžia atsisakė komentuoti situaciją.

2025 m. vasarą Lenkija nustatė, kad GPS sistemos veikimas Baltijos jūros regione yra slopinamas iš dviejų karinių objektų, esančių Baltijske ir Okuneve prie Kaliningrado srities pakrantėje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė vienoje iš šalies dronų, įskaitant perimamųjų, gamybos įmonių. Savo „Telegram“ kanale jis paskelbė vaizdo įrašą apie gamybos procesus įmonėje.

„Šiandien kalbėjau su perėmėjų dronų gamintojais. Apsilankiau įmonėje, padėkojau komandai, pamačiau, kaip gaminama apsauga mūsų miestams ir kaimams, mūsų žmonėms. Ukraina moka gaminti kietus dalykus ir išlaiko technologinę lyderystę gyvybės apsaugos srityje“, – komentavo Zelenskis.

Valstybės vadovas pažymėjo, kad jau susitiko su keliais dronų gamybos atstovais. „Jie žino, kad mūsų užsakymas yra 1000 perėmėjų per dieną. Bet jei galime pagaminti daugiau, manau, tai bus didelė pagalba“, – pabrėžė prezidentas.

Pasak jo, pareigūnai užtikrina sutarčių sudarymą, taip pat vyksta nuolatinis darbas su partneriais, siekiant užtikrinti, kad nebūtų finansavimo deficito.

„Ukrainos gamybos potencialas yra dalis bendros europiečių stiprybės. Ačiū visiems, kurie plėtoja šią stiprybę“, – pažymėjo prezidentas.

Ukraina aktyviai plėtoja dronų gamybą. Šiam tikslui pritraukiami finansai, įskaitant iš partnerių šalių.

Liepos mėnesį Ukrainą aplankęs JAV specialusis atstovas Keithas Kelloggas apsilankė gynybos įmonėse, kuriose kuriami ukrainiečių dronai, ir labai gyrė Ukrainos potencialą šioje srityje.

Neseniai buvo pranešta, kad Ukraina ir Jungtinės Valstijos susitarė investuoti į Ukrainos dronų gamybą. Pasak ministrės pirmininkės Julijos Svyrydenko, pagal šį susitarimą Jungtinės Valstijos, didžiausia Ukrainos karo su Rusija rėmėja, įsigis didelius kiekius Ukrainos dronų.

Liepos 20 d. Zelenskis paskelbė apie naujas sutartis dėl dronų gamybos ir tiekimo artimiausioje ateityje.

Po liepos 21 d. įvykusio susitikimo Rammsteino formatu paaiškėjo, kad, be kita ko, Vokietija finansuos Ukrainos tolimųjų nuotolio dronų pirkimą, o Nyderlandai skirs 200 mln. eurų perimamiesiems dronams. Norvegija 2025 m. dronų pirkimui skyrė iš viso 1 mlrd. eurų, iš kurių 400 mln. bus skirta pirkimams iš Ukrainos gynybos pramonės.

Milijardieris Elonas Muskas įsakė 2022 m. rudenį, svarbios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontratakos operacijos įkarštyje, išjungti palydovinį „Starlink“ internetą virš dalies Chersono srities, skelbiama naujame naujienų agentūros „Reuters" tyrime.

Šis sprendimas sukėlė rimtų ryšių sutrikimų fronto linijoje ir pažadino susirūpinimą dėl augančios E.Musko įtakos karo eigai ir pasauliniam saugumui.

Pasak trijų informuotų šaltinių, E.Muskas įpareigojo vyresnįjį „SpaceX“ kompanijos, kuri valdo „Starlink“ tinklą, inžinierių išjungti palydovinį ryšį Chersono regione, kurį tuo metu bandė išlaisvinti Ukrainos kariuomenė. Kompanijos ryšio žemėlapyje mažiausiai šimtas „Starlink“ terminalų akimirksniu tapo „mirusiomis zonomis“.

Priešakinėse linijose ukrainiečių daliniai prarado ryšį, dronai nustojo perduoti vaizdo įrašus, o artilerija negalėjo nukreipti ugnies dėl koordinavimo trūkumo. Pasak karinio šaltinio, tai sutrukdė apsupti Rusijos kariuomenę Beryslavo rajone.

Nepaisant to, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos galiausiai išvadavo Beryslavą ir Chersonę, E.Musko įsakymas tapo pirmuoju užfiksuotu atveju, kai jis sąmoningai apribojo „Starlink“ veiklą karo veiksmų zonoje.

Kai kurie „SpaceX“ darbuotojai buvo šokiruoti, o amerikiečių ir Ukrainos kariniai pareigūnai susirūpinę, kad verslininkas įgijo realią įtaką karo eigai.

E.Muskas viešai neigė tokius veiksmus. 2024 m. kovo mėn. socialiniame tinkle „X“ jis rašė: „Mes niekada nebūtume to padarę“.

Tačiau „Reuters“ šaltiniai teigia, kad sprendimas išjungti ryšį buvo susijęs su E.Musko baime dėl galimos Rusijos branduolinės eskalavimo reakcijos į sparčią Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pažangą. Pasak buvusio Baltųjų rūmų darbuotojo, panašų susirūpinimą išsakė ir kai kurie JAV pareigūnai.

„Starlink“ tapo kritiškai svarbiu įrankiu Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms nuo pat Rusijos plataus masto invazijos 2022 m. vasario mėn.

Terminalai užtikrina stabilų palydovinį internetą, leidžiantį palaikyti ryšį, valdyti dronus ir koordinuoti artileriją. Šiuo metu į Ukrainą buvo pristatyta daugiau nei 50 tūkst. terminalų, finansuotų „SpaceX“, JAV, Lenkijos, Vokietijos vyriausybių ir kitų partnerių.

Nepaisant incidento, „Starlink“ vis dar aktyviai naudojamas Ukrainoje, tačiau Ukrainos pareigūnai toliau ieško alternatyvų, kurios galėtų papildyti arba pakeisti „Starlink“, jei ši paslauga taptų neprieinama, pažymėjo aukšto rango vyriausybės pareigūnas.

Ukrainos vyriausybė išreiškė susidomėjimą Europos palydovinėmis sistemomis, tokiomis kaip GOVSATCOM – tai Europos Sąjungos projektas, skirtas valstybių narių ir pramonės palydovinių išteklių sujungimui, siekiant teikti paslaugas vyriausybėms.

Tačiau privačiuose pokalbiuose kai kurie Ukrainos pareigūnai pažymi, kad esamos „Starlink“ alternatyvos turi trūkumų.

„Tai reikalauja laiko ir pinigų, – „Reuters“ sakė aukšto rango pareigūnas. – Su „Starlink“, pridūrė jis, „mes turime veikiančią sistemą“.

Pats E.Muskas gyrė „Starlink“ svarbą Ukrainai.

„Mano „Starlink“ sistema yra Ukrainos kariuomenės pagrindas, – rašė jis kovo mėnesį. – Visa jų fronto linija žlugs, jei aš ją išjungsiu“.

Ketvirtadienį vakare pranešta, kad Ukrainoje nustojo veikti „Starlink“ palydovinio interneto tinklas. Jis atnaujino veiklą po maždaug dviejų su puse valandos trukusio sutrikimo, kuris paveikė ryšio stabilumą, ypač karo veiksmų zonose.

Apie tai pranešė „Starlink“ viceprezidentas Michaelas Nicholsas socialiniame tinkle „X“ bei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi, žinomas slapyvardžiu Madijaras.

„Sutrikimą sukėlė vidinių programinės įrangos paslaugų, palaikančių pagrindinį tinklą, gedimas. Atsiprašome dėl laikino mūsų paslaugos nutrūkimo – esame tvirtai pasiryžę užtikrinti aukštą tinklo patikimumą ir visapusiškai ištirsime šio incidento priežastis, kad jis nepasikartotų,“ – sakė M.Nicholsas.

Rusijos parlamento aukštieji rūmai – Federalinė Taryba – penktadienį pritarė įstatymo projektui, pagal kurį interneto vartotojams, ieškantiems tinklalapių, knygų, meno kūrinių ar muzikos albumų, kuriuos valdžia laiko ekstremistiniais, bus skiriamos baudos.

Pagal šį teisės aktą asmenims, sąmoningai ieškojusiems ar gavusiems prieigą prie sąraše esančios medžiagos, numatytos baudos iki 5 tūkst. rublių (54 eurų).

Anksčiau šią savaitę šiam įstatymo projektui pritarė Žemųjų rūmų Valstybės Dūmos deputatai, o dabar jį dar turi pasirašyti prezidentas Vladimiras Putinas.

Rusijos teisingumo ministerijos sudarytame „ekstremistinės medžiagos“ sąraše yra daugiau kaip 5 tūkst. įrašų, įskaitant Ukrainą šlovinančias dainas, feministinės roko grupės „Pussy Riot“ tinklaraščių įrašus ir Kremliaus šeimininką kritikuojančias interneto svetaines.

Kol kas neaišku, kaip įstatymo projektas veiktų praktiškai ir ar už pažeidimų stebėseną bus atsakingi interneto paslaugų teikėjai, ar interneto svetainės.

Pareigūnai ir įstatymų leidėjai tvirtina, kad šie naujausi pokyčiai esą neturės įtakos eiliniams naudotojams ir bus taikomi tik tiems, kurie metodiškai ieško uždrausto turinio.

Tačiau išsamesnės informacijos jie nepateikė.

Rusijos valdžia jau dabar blokuoja prieigą prie tūkstančių interneto svetainių, kaltinamų „ekstremistinio“ turinio publikavimu.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas išreiškė viltį, kad šią savaitę paaiškės, ar JAV prezidentas Donaldas Trumpas Stambule susitiks su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu.

Jis planuoja surengti derybas su abiem lyderiais, penktadienį socialiniame tinkle „X" pranešė Turkijos komunikacijos departamentas.

„Šią savaitę, surengę derybas su Putinu ir Trumpu, mes pasistengsime išsiaiškinti, ar galėsime surinkti šiuos lyderius Stambule“, – teigiama pranešime.

Liepos 23 d. Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas pranešė, kad Ukraina derybose Stambule pasiūlė iki rugpjūčio pabaigos surengti lyderių susitikimą, kuriame dalyvautų Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychijus patikslino, kad Ukrainos pusės pasiūlymas dėl lyderių susitikimo yra nuolatinis, jį galima įgyvendinti bet kuriuo metu, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pasirengęs susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Savo ruožtu, Rusijos delegacijos derybose su Ukraina Turkijoje vadovas Vladimiras Medinskis pareiškė, kad tam, jog Ukrainos ir Rusijos lyderių susitikimas įvyktų, jis turi būti „atidžiai parengtas“ ir jame „turi būti padėtas taškas“ karui.

Charkivo mieste penktadienį rusų paleista valdoma aviabomba pataikė į gydymo įstaigą, žuvo mažiausiai vienas žmogus, dar 12, tarp jų vaikas, buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai, skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.

Skelbiama, kad smūgis suduotas 11 val. 40 min. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Aviacinė bomba pataikė į medicinos įstaigą, apgadindama jos stogą ir netoliese esantį namą.

Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas nurodė, kad šiuo metu ligoninėje po išpuolio gydomi keturi žmonės.

Tai jau ne pirmas kartas šią savaitę, kai Rusija Charkivą apšaudo valdomomis aviabombomis.

Ketvirtadienį per rusų valdomų aviabombų ataką Charkivo centre nukentėjo daugiau kaip 40 žmonių.

Ukrainos prezidento kanceliarijai pavaldžių saugumo struktūrų vadovams buvo duotas nurodymas padaryti viską, kas įmanoma, kad sunaikintų nepriklausomas antikorupcines institucijas – Nacionalinį antikorupcijos biurą (NABU) ir Specialiąją antikorupcijos prokuratūrą (SAP) – rašo naujienų portalas „Ukrajinska pravda“, remdamasi savo šaltiniais.

Straipsnyje primenama, kad praleidęs vos kelis mėnesius Ukrainos prezidento poste Volodymyras Zelenskis 2019 m. atvyko į NABU biurą, kad pasikalbėtų su tyrėjais ir pabrėžė, kad neturi intereso daryti jiems įtakos.

„Labai noriu, kad žinotumėte, jog jūsų rankos nėra surištos. Prašome, mes labai norime, kad visi aukščiausio rango korupcionieriai tikrai gautų pelnytus nuosprendžius. Nes visuomenė mums to niekada neatleis“, – „Ukrajinska pravda“ cituoja 2019 m. spalio 28 d. prezidento pasakytus žodžius.

Tačiau 2025 m. liepos 22 d. prezidentas V.Zelenskis, eidamas šeštuosius metus prezidento poste, pasirašė sprendimą panaikinti NABU ir SAP nepriklausomybę, jų pavaldumą perduodamas generaliniam prokurorui, kurį ir skiria prezidentas, gavęs Aukščiausios Rados pritarimą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusija dislokavo papildomas elektroninės kovos priemones prie savo sienos su Estija, pranešė šalies vidaus reikalų ministras Igoris Taro, kurį cituoja „Bloomberg“ naujienų tarnyba.

Anot ministro, signalų slopinimo įranga buvo pristatyta į Kingisepo rajoną Leningrado srityje, esantį vos už 20 kilometrų nuo sienos su šia Baltijos valstybe.

Panašias priemones Rusijos kariuomenė naudoja kare su Ukraina, siekdama išvesti iš rikiuotės bepiločius orlaivius. Tokia karinė įranga sukelia pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS), kurią naudoja komerciniai lėktuvai ir laivai navigacijai, veikimo sutrikimus.

Ministras pabrėžė, kad Estija laiko priemonių, sukeliančių papildomus trukdžius, perkėlimą grėsme saugumui ir aptars situaciją su NATO partneriais. Valdžios institucijos jau užfiksavo radijo trukdžių sustiprėjimą Narvos rajone, kurioje ketinama įkurti naująją karinę bazę.

Šis įvykis paskutinis serijoje, po to, kai Estija, Latvija, Lietuva, Suomija ir Lenkija ne kartą apkaltino Rusiją tyčiniu GPS signalų slopinimu Baltijos jūros regione.

Šalių duomenimis, nuo 2022 m. tūkstančiai lėktuvų ir laivų susidūrė su navigacijos sistemų sutrikimais, dėl kurių buvo nukrypta nuo kurso ir atšaukti skrydžiai. Talinas šiuos veiksmus pavadino hibridinio karo elementu. Estijos gynybos pajėgų vadas Martinas Heremas pareiškė, kad taip Rusija ruošiasi įsiveržimui į Baltijos šalis.

Nuo 2023 m. rugpjūčio tokių incidentų skaičius išaugo iki 350 per savaitę. Šiuo metu trukdžiai, įskaitant signalų slopinimą ir koordinačių pakeitimą, fiksuojami beveik kasdien nuo Gdansko oro uosto per judrius Baltijos jūros laivybos maršrutus iki Estijos ir Suomijos oro erdvės, pažymėjo naujienų portalas „Defense News“.

2024 m. vasarą Jungtinių Tautų Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga pareikalavo Maskvos nutraukti trukdymus Europos šalių palydovinių sistemų darbui. Tačiau Rusijos valdžia atsisakė komentuoti situaciją.

2025 m. vasarą Lenkija nustatė, kad GPS sistemos veikimas Baltijos jūros regione yra slopinamas iš dviejų karinių objektų, esančių Baltijske ir Okuneve prie Kaliningrado srities pakrantėje.

Didžiosios Britanijos bendrovė „MGI Engineering“ pademonstravo savo raketą-droną arba miniatiūrinę sparnuotąją raketą „SkyShark“. Šis sprendimas pristatomas kaip visiškai suverenus Didžiosios Britanijos gamybos tolimojo nuotolio smogiamasis ginklas, sukurtas naudojant vietinius komponentus.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo vyriausybė išgirdo protestuotojus, prieštaraujančius įstatymui, kuriuo panaikinamas kovos su korupcija agentūrų nepriklausomumas, ir pasiūlė naujus teisės aktus.

Priėmus įstatymo projektą, kuriuo apribojami dviejų kovos su korupcija institucijų įgaliojimai, Ukrainoje kilo didžiausi vieši protestai nuo Rusijos invazijos pradžios 2022-aisiais ir pasigirdo Kyjivo sąjungininkių Europoje kritika.

„Visiškai normalu reaguoti, kai žmonės ko nors nenori arba kai jiems kas nors nepatinka“, – sakė V. Zelenskis penktadienį žurnalistams pateiktuose komentaruose.

„Man buvo labai svarbu, kad klausėmės ir tinkamai reagavome“, – pridūrė V. Zelenskis.

Po protestų vyriausybė pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama atkurti kovos su korupcija institucijų – Ukrainos nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) ir Specialiosios antikorupcinės prokuratūros (SAP) – nepriklausomumą.

Dar neaišku, ar parlamentas, kurio dauguma narių yra lojalūs V. Zelenskiui, pritars įstatymo projektui.

V.Zelenskis pripažino, kad prieš priimant įstatymą „tikriausiai turėjo būti daugiau dialogo“.

„Daugiausia dėmesio skiriu karo klausimui, nes šiuo metu Ukrainoje svarbiausia problema yra karas. Didžiausia problema yra karas. Pagrindinis priešas yra Rusija“, – sakė jis.

Kremlius penktadienį pareiškė, jog mažai tikėtina, kad iki rugpjūčio pabaigos įvyks Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimas.

Šį susitikimą pasiūlė Kyjivo derybininkai per trečiadienį Stambule įvykusį trečią tiesioginių Rusijos ir Ukrainos derybų raundą.

„Aukšto lygio susitikime gali ir turi būti padėtas galutinis sureguliavimo taškas (...). Ar įmanoma tokį itin sudėtingą procesą užbaigti per 30 dienų? Na, tai akivaizdžiai mažai tikėtina“, – žurnalistams nurodė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.