Karas Ukrainoje. Vienas po kito sprogsta Kremliaus tanklaiviai: yra viena versija

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Kremlius įspėjo, kad Ukrainos ginklavimas pratęs karą

Kremlius antradienį perspėjo, kad ginklų siuntimas Ukrainai tik pratęsia karą, praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo nusiųsti Ukrainai daugiau ginklų, kad ji galėtų apsiginti.

„Žinoma, akivaizdu, kad šie veiksmai tikriausiai neatitinka pastangų skatinti taikų sprendimą“, – rusų naujienų agentūros citavo Kremliaus atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą, kalbėjusį spaudos konferencijoje.

D.Peskovas taip pat kritikavo Europos valstybes, kad jos, tiekdamos ginklus Ukrainai, „aktyviai prisideda prie karo veiksmų tęsimo“.

Rusija turi ignoruoti JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus apie nepasitenkinimą Vladimiru Putinu ir ginklų tiekimą Ukrainai, pareiškė Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.

„Kaip mums į tai reaguoti? Taip, kaip ir anksčiau. Taip, kaip tai daro mūsų kariai. Taip, kaip tai daro vyriausiasis vadas. Niekaip“, – savo „Telegram“ kanale paskelbė buvęs Rusijos prezidentas D.Medvedevas.

Pasak jo, D.Trumpas „sūpuojasi ant savo mėgstamų politinių sūpynių“, pirmiausia apribodamas karinę pagalbą Ukrainai, o paskui ją vėl atnaujindamas.

Tuo metu, tikina D.Medvedevas, Maskvai reikia „siekti savo gynybinių tikslų“ ir užimti Ukrainos žemes.

JAV prezidentas D.Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siųs papildomų ginklų Ukrainai.

Praėjusią savaitę Baltieji rūmai paskelbė, kad stabdo kai kurias svarbias ginklų siuntas Ukrainai.

„Turėsime atsiųsti daugiau ginklų – pirmiausia gynybinių“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D.Trumpas.

Vladimiro Putino šešėlinis tanklaivių laivynas pradėjo kentėti nuo paslaptingos „ligos“ – sprogimų, kurių Kremlius negali paaiškinti, rašo „Newsweek“.

Leidinys analizuoja seriją sprogimų, kurie jau sugadino penkis Rusijos tanklaivius. Pastarasis toks incidentas įvyko sekmadienį Ust-Lugos uoste netoli Sankt Peterburgo. O prieš tai panašūs sprogimai įvyko Rusijos šešėlinio laivyno tanklaiviams uostuose arba prie Libijos, Italijos ir Sirijos krantų.

Ukraina neprisipažino atsakinga už šiuos incidentus, tačiau „Newsweek“ pažymi, kad Ukrainos žvalgybos tarnybos dažnai vykdo slaptas operacijas prieš Rusiją.

Tyrimų bendrovės ACLED atstovė Olha Polishchuk žurnalui „Newsweek“ sakė, kad „nėra kvaila manyti, kad Ukraina yra susijusi“ su sprogimais. Juk tanklaiviai dalyvauja ekonominėje paramos Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą programoje, o Ukrainos dronai anksčiau yra puolę Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.

„Atsižvelgiant į ankstesnių išpuolių mastą, dabartinio išpuolio vietą ir taikinio pobūdį, visiškai pagrįsta manyti, kad Ukraina yra susijusi su šiais išpuoliais, nors yra ir kitų galimų priežasčių“, – sakė O.Polischuk.

Įdomu tai, kad visi penki sugadinti tanklaiviai ne tik neseniai lankėsi Rusijos uostuose, bet ir praplaukė pro Viduržemio jūros salos valstybės Maltos išorines uostų sienas.

JAV sandėliuose liko tik apie 25 proc. „Patriot“ raketų, reikalingų Pentagono planams įgyvendinti. Dalis atsargų buvo panaudota Artimuosiuose Rytuose, pranešė „The Guardian“, remdamasis šaltiniais.

Šaltiniai atskleidė, kad būtent dėl „Patriot“ raketų trūkumo galėjo būti sustabdyta JAV karinė pagalba Ukrainai.

Teigiama, kad JAV svarbiausių šaudmenų atsargos jau kelerius metus nesiekia minimalaus lygio.

Šaltiniai atskleidė, kad atsargos pradėjo smarkiai mažėti po to, kai buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija pradėjo siųsti karinę pagalbą Ukrainai.

„The Guardian“ šaltiniai pažymėjo, kad dabartinio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija maždaug vasario mėnesį pradėjo peržiūrėti raketų „Patriot“ ir kitos amunicijos atsargų lygį.

Padėtis pablogėjo po to, kai Vašingtonas nusprendė dislokuoti daugiau sistemų Artimuosiuose Rytuose.

Kyjivas pareiškė, kad siekia išsiaiškinti detales po to, kai Donaldas Trumpas pirmadienį vėlai vakare paskelbė, kad JAV ginklų tiekimas bus atnaujintas. Vos prieš kelias dienas Pentagonas hginklų tiekimą Ukrainai buvo sustabdę, rašo „The Guardian“.

Be to, Kyjivas pareiškė, kad tikisi „nuspėjamumo“ iš Vašingtono.

Ukrainos gynybos ministerija antradienį pareiškime teigė, kad negavo oficialaus pranešimo apie politikos pakeitimą ir kad „itin svarbu Ukrainai išlaikyti „stabilumą, tęstinumą ir nuspėjamumą“ ginklų, ypač oro gynybos sistemų, tiekime.

„Esame dėkingi Jungtinėms Valstijoms už visą paramą ir labai vertiname amerikiečių partnerių pastangas siekti tikros taikos“, – priduriama paskelbtame pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis informavo Ukrainos ambasadorę Jungtinėse Valstijose Oksaną Markarovą, kad ketina ją atleisti, tačiau pasiūlė likti komandoje, antradienį pranešė transliuotojas „Suspilne“, remdamasis šaltiniu prezidento kanceliarijoje.

Pasak pašnekovo, dėl O.Markarovos pareigų bus apsispręsta vėliau.

Šaltinis taip pat teigė, kad jau įvyko preliminarios konsultacijos su užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha. Sprendimas, kas pakeis O.Markarovą Jungtinėse Valstijose, dar nepriimtas.

Pirmadienį leidinys „Financial Times“ paskelbė, kad V.Zelenskis per penktadienį įvykusį pokalbį telefonu su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu pažadėjo, kad pakeis Ukrainos ambasadorę.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo informuotas apie buvusio transporto ministro Romano Starovoito savižudybę, pranešė prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja naujienų portalas „The Moscow Times“.

„Tai negali nešokiruoti normalių žmonių. Natūralu, kad tai sukrėtė ir mus“, – pareiškė jis.

Rusijos prezidento atstovas spaudai leido suprasti, kad Kremlius nekomentuos tokios slaptos informacijos esmės ir kad į „visus klausimus“ atsakys tyrimas, tačiau pavadino įvykį „tragišku ir liūdnu“.

„Kol jis [tyrimas – red.past.] vyksta, mes galime spėlioti, o tai gali daryti žiniasklaidos atstovai, politologai ir panašiai. Tačiau tai ne mūsų rankose“, – reziumavo D.Peskovas.

Pirmadienio rytą V.Putinas pasirašė dekretą, kuriuo atleido R.Starovoitą, buvusį Kursko srities gubernatorių, iš Transporto ministerijos vadovo pareigų.

Po kelių valandų pasirodė pranešimai apie eksministro mirtį. Informaciją patvirtino Tyrimų komitetas, patikslinęs, kad R.Starovoito kūnas su šautine žaizda buvo rastas sekmadienį jo asmeniniame automobilyje Odincovo rajone, netoli Maskvos. Mirties priežastimi įvardijama savižudybė.

Tačiau, pasak Rusijos opozicinio leidinio „Agentstvo“, su saugumo struktūromis siejamų „Telegram“ kanalų ir provyriausybinės žiniasklaidos priemonių informacija ir pateikiamos vienos su kitomis nesutampančios detalės dėl buvusio ministro mirties aplinkybių kelia daugiau klausimų negu suteikia atsakymų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį per pokalbį telefonu su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu pažadėjo nedelsiant nusiųsti 10 „Patriot“ raketų į Ukrainą, praneša „Axios“, remdamasis savo šaltiniais.

Leidinys primenama, kad mėnesio pradžioje JAV sustabdė šių raketų tiekimą Ukrainai, tačiau D.Trumpas pakeitė savo sprendimą po pokalbio su Zelenskiu. Abi pusės šį pokalbį pavadino geriausiu nuo D.Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus.

„Trumpas Zelenskiui sakė, kad nori padėti Ukrainai sustiprinti oro gynybą, bet pabrėžė, kad JAV turėtų sustabdyti naujausią ginklų tiekimą, kad patikrintų savo atsargas, sakė du su pokalbiu susipažinę šaltiniai... Trumpas pažadėjo nedelsiant nusiųsti 10 „Patriot“ raketų – mažiau nei buvo numatyta sustabdytame pakete – ir padėti rasti kitus tiekimo šaltinius“, – rašo leidinys.

„Axios“ šaltinių teigimu, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas anksčiau paskambino D.Trumpui ir paprašė atblokuoti „Patriot“ raketų tiekimą Ukrainai.

Teigiama, kad F.Merzas pasakė D.Trumpui, jog Vokietija yra pasirengusi nupirkti „Patriot“ baterijas iš Jungtinių Valstijų ir nusiųsti jas Ukrainai.

Pažymima, kad D.Trumpas ir F.Merzas susitarimo nepasiekė, tačiau, pareigūnų teigimu, diskusijos šiuo klausimu tęsiasi.

Tuo pačiu metu Vokietijos pareigūnai pabrėžia, kad Vokietija Ukrainai suteikė didžiąją dalį savo „Patriot“ raketų – daugiau nei Jungtinės Valstijos.

Kremlius įspėjo, kad Ukrainos ginklavimas pratęs karą

Kremlius antradienį perspėjo, kad ginklų siuntimas Ukrainai tik pratęsia karą, praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo nusiųsti Ukrainai daugiau ginklų, kad ji galėtų apsiginti.

„Žinoma, akivaizdu, kad šie veiksmai tikriausiai neatitinka pastangų skatinti taikų sprendimą“, – rusų naujienų agentūros citavo Kremliaus atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą, kalbėjusį spaudos konferencijoje.

D.Peskovas taip pat kritikavo Europos valstybes, kad jos, tiekdamos ginklus Ukrainai, „aktyviai prisideda prie karo veiksmų tęsimo“.

Rusijoje nepriklausoma rinkimų stebėjimo grupė „Golos“ antradienį paskelbė, kad po 25 metų nutraukia savo veiklą.

Šis sprendimas priimtas praėjus dviem mėnesiams po to, kai „Golos“ lyderis Grigorijus Melkoniancas buvo nuteistas kalėti penkerius metus.

2000 metais įkurta organizacija „Golos“ stebėjo ir atskleidė pažeidimus per visus svarbiausius rinkimus Rusijoje. Bėgant metams ji susidūrė su vis didėjančiu valdžios spaudimu.

Ši organizacija 2013 metais jau buvo paskelbta „užsienio agente“, o tai reiškia papildomą vyriausybės priežiūrą. Šią etiketę, primenančią sovietinių laikų terminą „liaudies priešas“, Maskva naudoja Kremliaus kritikams tildyti.

Nepriklausomi stebėtojai jau seniai smerkia Rusijos rengiamus rinkimus, teigdami, kad jie nėra nei laisvi, nei sąžiningi.

Pernai Kremlius paskelbė, kad Vladimiras Putinas buvo perrinktas penktajai šešerių metų kadencijai, surinkęs, Rusijos centrinės rinkimų komisijos tvirtinimu, 87 proc. balsų.

Visi pagrindiniai V.Putino oponentai yra mirę, įkalinti arba ištremti.

„Deja, teisingumas ne visada laimi – už jį reikia kovoti. Ir visada yra rizika pralaimėti. Būtent taip nutiko šį kartą“, – sakoma „Golos“ išplatintame pranešime. – Iki pasimatymo.“

Gegužę Maskvos teismas nuteisė G.Melkoniancą penkeriems metams kalėjimo dėl nepageidaujamos organizacijos veiklos organizavimo.

G Melkoniancas kaltinimus atmetė kaip politiškai motyvuotus.

Antradienį „Golos“ nurodė, kad po G.Melkonianco įkalinimo ji neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik nutraukti savo veiklą dėl pavojaus, kuris kyla grupės nariams.

Užsieniečiai galės tarnauti Rusijos kariuomenėje mobilizacijos laikotarpiu, tokį įsaką pasirašė prezidentas Vladimiras Putinas, rašo naujienų portalas „The Moscow Times“.

Pažymėtina, kad anksčiau tai buvo leidžiama tik nepaprastosios ar karo padėties ir ginkluotų konfliktų sąlygomis. Be to, valstybės vadovas leido aukštos kvalifikacijos specialistams, sulaukusiems amžiaus ribos, pasirašyti naujas sutartis tarnauti Užsienio žvalgybos tarnyboje (SVR), Federalinės saugumo tarnybos (FSB) ar kitose valstybės saugumo agentūrose.

Dieną prieš tai V.Putinas patvirtino įstatymą, leidžiantį asmenims be pilietybės pagal sutartį tarnauti šalies ginkluotosiose pajėgose.

Šiomis iniciatyvomis siekiama papildyti kariuomenę. Visos sutartys bus sudaromos iki mobilizacijos, karo padėties arba karo padėties pabaigos.

V.Putino 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakas dėl „dalinės mobilizacijos“ tebegalioja. Birželio 12 d. prezidentas taip pat leido Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių kariškiams likti Rusijoje be daktiloskopinės registracijos, fotografavimo ir medicininės apžiūros iki 2027 m. Šios priemonės taikomos ir jų žmonoms bei vaikams. Skelbiama, kad taip siekiama stiprinti strateginę partnerystę.

JAV žvalgybos duomenimis, šiuo metu Rusijos kariuomenė kas mėnesį įdarbina apie 30 tūkst. karių. Europos skaičiavimais, šis tempas gali siekti 40 tūkst. per mėnesį.

Liepos 2 d. Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pranešė, kad nuo 2025 m. pradžios Gynybos ministerija sudarė sutartis su 210 tūkst. žmonių (35 tūkst. per mėnesį) dalyvauti kare prieš Ukrainą. Tokio rodiklio pakanka atkurti fronto nuostolius, kurie, NATO skaičiavimais, siekia apie tūkstantį karių per dieną, o bendra suma nuo karo pradžios artėja prie milijono.

Tačiau kol kas rezultatai nėra įspūdingi: per 16 mėnesių nuo 2024 m. sausio iki 2025 m. balandžio Rusijos kariuomenė užėmė mažiau nei 1 proc. Ukrainos teritorijos ir tai jai atsiėjo 400 tūkst. aukų.

Generalinis štabas ir Gynybos ministerija daro „rimtą spaudimą“ Kremliui skelbti naują mobilizaciją kariuomenei papildyti, gruodį leidiniui „The Economist“ sakė su žvalgyba susipažinę Europos pareigūnai.

Balandžio pradžioje buvęs JAV pajėgų Europoje vadas Christopheris Cavolis apskaičiavo, kad Rusijos karių skaičius Ukrainoje siekia 600 tūkst.

V.Putinas tikisi, kad iki metų pabaigos jo kariuomenė galės visiškai užimti Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionus, kuriuos jis paskelbė rusiškais, gegužę agentūrai „Bloomberg“ sakė Kremliui artimi šaltiniai.