Karas Ukrainoje. Trumpas pagrasino Putinui ekonominiu karu, jei šis ir toliau išsisukinės

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad yra pasirengęs imtis „labai rimtų“ priemonių Rusijos atžvilgiu, jei Vladimiras Putinas nesustabdys karo Ukrainoje, ir pagrasino Maskvai „ekonominiu karu".

Vyriausybės posėdžio metu kalbėdamas su žurnalistais Amerikos lyderis pabrėžė, kad nesirengia pradėti pasaulinio karo.

„Kalbu apie ekonomiką, nes mes nesirengiame pradėti pasaulinio karo. Tai bus ekonominis karas, ir jis bus sunkus. Jis gali turėti neigiamą poveikį Rusijai. Ir aš to nenoriu“, – taip jis atsakė į klausimą apie pasekmes V.Putinui, jei jis atsisakytų derybų dėl karo pabaigos.

Baltųjų rūmų vadovas dar kartą pažymėjo, kad „tūkstančiai žmonių žūsta“ karo veiksmuose „kiekvieną savaitę“, todėl jis nori, „kad tai baigtųsi“.

„Noriu, kad šis susitarimas būtų sudarytas. Turiu labai rimtą planą, jei reikės jį taikyti, bet mano pagrindinis noras – užbaigti tai.

Manau, kad daugeliu atžvilgių Putinas yra pasirengęs, bet būna taip, kad jis yra pasirengęs, o Zelenskis – ne. Tai atrodo maždaug taip: „O kas šiandien yra pasirengęs sėstis prie derybų stalo?“. Man reikia surinkti juos abu kartu, ir aš noriu, kad visa tai baigtųsi“, – pakartojo D.Trumpas.

Amerikos prezidentas paragino „pažvelgti į situaciją plačiau“, pažymėdamas, kad Volodymyras Zelenskis „taip pat nėra visiškai nekaltas“.

„Tango šokti reikia dviejų – aš apie tai nuolat kalbu. Jie turi susėsti prie derybų stalo.

Dabar mano santykiai su Zelenskiu yra normalūs, bet jie jau visiškai kitokie nei anksčiau, nes mes nebemokame pinigų Ukrainai. Mes tai nutraukėme“, – dėstė D.Trumpas.

Tuo pačiu antradienio vakarą jis pripažino, kad „rimtos“ ekonominės priemonės gali paveikti ne tik Rusiją ir jos prekybos partnerius, bet ir Ukrainą.

Baltųjų rūmų vadovas taip pat pakomentavo Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žodžius, kad V.Putinas esą negali pasirašyti taikos susitarimo su V.Zelenskiu, nes laiko jį neteisėtu prezidentu.

„Nesvarbu, ką jie sako. Visa tai poza. Tai visiška nesąmonė“, – kalbėjo D.Trumpas.

Šį mėnesį JAV prezidento Donaldo Trumpo paskubomis pradėtos diplomatinės derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu kol kas nepadėjo išspręsti esminių nesutarimų tarp abiejų kariaujančių pusių taikos sąlygų.

Tačiau net jei ir pavyktų pasiekti ilgalaikį taikos susitarimą, Kyjivą liūdina kitas faktas: žvelgiant į ankstesnius Maskvos taikos susitarimus, matyti virtinė sulaužytų susitarimų.

Ukrainos mąstymą lemia baimė, kad Rusija gali paprasčiausiai vėl įsiveržti, jei Kyjivui nebus suteiktos tinkamos Vakarų saugumo garantijos.

Ekspertai laikraščiui „The Moscow Times“ sakė, kad net jei taikos susitarimas bus pasiektas, Rusijos elgesys, kai ji apeina arba visiškai pažeidžia susitarimų sąlygas, turėtų kelti skepticizmą dėl jos gebėjimo laikytis bet kokio būsimo susitarimo.

Šiuolaikinės Rusijos prieštaringų taikos susitarimų istorija siekia chaotiškus metus po Sovietų Sąjungos žlugimo.

Plačiau skaitykite ČIA.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad yra pasirengęs imtis „labai rimtų“ priemonių Rusijos atžvilgiu, jei Vladimiras Putinas nesustabdys karo Ukrainoje, ir pagrasino Maskvai „ekonominiu karu".

Vyriausybės posėdžio metu kalbėdamas su žurnalistais Amerikos lyderis pabrėžė, kad nesirengia pradėti pasaulinio karo.

„Kalbu apie ekonomiką, nes mes nesirengiame pradėti pasaulinio karo. Tai bus ekonominis karas, ir jis bus sunkus. Jis gali turėti neigiamą poveikį Rusijai. Ir aš to nenoriu“, – taip jis atsakė į klausimą apie pasekmes V.Putinui, jei jis atsisakytų derybų dėl karo pabaigos.

Baltųjų rūmų vadovas dar kartą pažymėjo, kad „tūkstančiai žmonių žūsta“ karo veiksmuose „kiekvieną savaitę“, todėl jis nori, „kad tai baigtųsi“.

„Noriu, kad šis susitarimas būtų sudarytas. Turiu labai rimtą planą, jei reikės jį taikyti, bet mano pagrindinis noras – užbaigti tai.

Manau, kad daugeliu atžvilgių Putinas yra pasirengęs, bet būna taip, kad jis yra pasirengęs, o Zelenskis – ne. Tai atrodo maždaug taip: „O kas šiandien yra pasirengęs sėstis prie derybų stalo?“. Man reikia surinkti juos abu kartu, ir aš noriu, kad visa tai baigtųsi“, – pakartojo D.Trumpas.

Amerikos prezidentas paragino „pažvelgti į situaciją plačiau“, pažymėdamas, kad Volodymyras Zelenskis „taip pat nėra visiškai nekaltas“.

„Tango šokti reikia dviejų – aš apie tai nuolat kalbu. Jie turi susėsti prie derybų stalo.

Dabar mano santykiai su Zelenskiu yra normalūs, bet jie jau visiškai kitokie nei anksčiau, nes mes nebemokame pinigų Ukrainai. Mes tai nutraukėme“, – dėstė D.Trumpas.

Tuo pačiu antradienio vakarą jis pripažino, kad „rimtos“ ekonominės priemonės gali paveikti ne tik Rusiją ir jos prekybos partnerius, bet ir Ukrainą.

Baltųjų rūmų vadovas taip pat pakomentavo Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žodžius, kad V.Putinas esą negali pasirašyti taikos susitarimo su V.Zelenskiu, nes laiko jį neteisėtu prezidentu.

„Nesvarbu, ką jie sako. Visa tai poza. Tai visiška nesąmonė“, – kalbėjo D.Trumpas.

Rugpjūčio 27-osios rytą Rusijos pajėgų smūgiai Chersono miestui pareikalavo vienos gyvybės ir dar trys žmonės buvo sužeisti.

Apie tai pranešė Chersono OVA ir Chersono regiono prokuratūra „Telegram“ kanale.

„Apie 05:00 val. Rusijos kariai apšaudė Chersono Dnipro rajoną. Namuose buvusi 1972 m. gimusi moteris pateko po priešo ugnimi“, – rašoma pranešime.

Gyventoja patyrė sprogimo sužalojimus ir daugybinius kūno nudegimus, ji buvo hospitalizuota.

Vėliau prokuratūra patikslino, kad nuo šio apšaudymo mirė 81 metų moteris.

Apie 06:30 val. rusai bepiločiu orlaiviu atakavo centrinę Chersono dalį, per ją buvo sužeistas 67 metų gyventojas. Vyras patyrė smegenų sutrenkimą, skeveldros sužalojo smilkinio sritį, nustatyta sprogimo trauma ir uždara galvos smegenų trauma. Nukentėjusysis paguldytas į ligoninę, jo būklė – vidutinio sunkumo.

Vėliau paaiškėjo, kad dar vienas Rusijos drono atakos aukas centrinėje Chersono dalyje kreipėsi į ligoninę. 56 metų vyrui diagnozuotas smegenų sutrenkimas ir veido skeveldrinės žaizdos.

JAV yra pasirengusios suteikti Ukrainai „strateginius pajėgumus“ – žvalgybos informaciją, vadovavimo ir kontrolės sistemas bei oro gynybos priemones. Šie pajėgumai būtų skirti remti Europos vadovaujamą sausumos pajėgų dislokavimą Ukrainoje, apie tai savo „Facebook“ paskyroje rašo politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.

JAV yra pasirengusios suteikti Ukrainai „strateginius pajėgumus“ – žvalgybos informaciją, vadovavimo ir kontrolės sistemas bei oro gynybos priemones. Šie pajėgumai būtų skirti remti Europos vadovaujamą sausumos pajėgų dislokavimą Ukrainoje, savo „Facebook“ įraše pažymi politologas Linas Kojala.

Pasak jo, preliminariame Vakarų plane numatyta, kad pirmiausia būtų sukurta demilitarizuota zona. Ją prižiūrėtų neutralių trečiųjų šalių taikdarių pajėgos, dėl kurių turėtų sutarti tiek Ukraina, tiek Rusija.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

„Pelkių popiežius“ tikisi, kad investicijos į pelkes sustabdys Rusijos kariuomenę ir padės kovoti su klimato kaita, rašoma „The Financial Times“.

Lipdamas per samanotas rąstus ir nukritusias šakas, Hansas Joostenas aiškina, kokie pavojai tyko klampiose pelkėse.

„Negali prognozuoti, ar čia 10 cm gylis, ar 1 metras“, – sako olandų biologas, klampodamas per linguojančią žemę, kol mažos varlės šokinėja tarp alksnių ir ryškiai žalių paparčių.

Invazinė kariuomenė su sunkiomis šarvuotomis mašinomis turėtų didelių sunkumų patekti į šią šlapią Šiaurės Rytų Vokietijos teritoriją, žinomą kaip Kieshofer Moor, sako jis: „Jos iš karto įstrigtų.“

Būtent todėl H.Joostenas mano, kad tokios pelkės kaip Kieshofer gali tapti svarbia siena prieš du didžiausius grėsmių Europai šaltinius: Rusijos ekspansionizmą ir žmogaus sukeltą klimato kaitą.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis atstovas Steve’as Witkoffas pakomentavo Rusijos lyderio Vladimiro Putino požiūrį į galimybę sudaryti taikos susitarimą. Interviu „Fox News“, atsakydamas į klausimą, ar V.Putinas Aliaskos viršūnių susitikime pareiškė esąs pasirengęs taikai, S.Witkoffas patvirtino, kad taip.

„Absoliučiai. Ant stalo yra taikos pasiūlymas. Jis iš tiesų tai pasakė ir, tikiuosi, laikysis savo pažado“, – teigė jis.

S.Witkoffas tvirtina, kad V.Putinas „nuoširdžiai stengėsi vesti dialogą“, įskaitant ir Aliaskos viršūnių susitikime, tačiau pabrėžė, jog „tai yra labai sudėtingas konfliktas“.

Jis taip pat pažymėjo, kad norint sudaryti taikos susitarimą, bus būtinas asmeninis V.Putino dalyvavimas derybose.

D.Trumpo specialusis atstovas dar kartą pabrėžė, jog V.Putinas Aliaskos susitikimo metu „iš esmės pripažino, kad šis karas niekada nebūtų įvykęs, jei D.Trumpas būtų buvęs prezidentu“.

Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas bijo susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarti karo pabaigos sąlygų.

Tai per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu pareiškė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Pasak M.Carney, V.Putinas nuolat kėlė sąlygas ir vilkino procesą, nes bijo šio susitikimo.

Kanados premjero teigimu, V.Zelenskis pasirengęs susitikti su V.Putinu bet kurioje neutralioje teritorijoje.

M.Carney pabrėžė, kad V.Zelenskis nesitiki, jog V.Putinas atvyks į Kyjivą, ir pats neplanuoja vykti į Maskvą tokio susitikimo. Tačiau bet kuri neutrali vieta būtų priimtina, pridūrė jis.

Jis taip pat pažymėjo, kad itin svarbu, jog Ukrainos sąjungininkai tęstų paramą iki tokio susitikimo įvykimo.

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Artimiesiems Rytams Steve'as Witkoffas šią savaitę susitiks su Ukrainos pareigūnais, kad aptartų kitą karo pabaigos etapą.

Kaip praneša RBC-Ukraina, tai pareiškė JAV prezidento specialusis atstovas Artimiesiems Rytams S.Witkoffas interviu „Fox News“.

Jis pažymėjo, kad šią savaitę Niujorke susitiks su Ukrainos atstovais ir pavadino tai svarbiu veiksniu.

„Tai svarbus signalas. Mes kasdien bendraujame su rusais. Manau, kad netrukus galėsime pamatyti dvišalį susitikimą (tarp Ukrainos ir Rusijos prezidentų. – red.past.)“, – sakė S.Witkoffas.