Karas Ukrainoje. „Politico“: Vašingtonui atsitraukus – Trumpas ir Zelenskis kalbėsis telefonu

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Jungtinės Valstijos ir Ukraina siekia surengti prezidentų Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio pokalbį telefonu, apie tai leidiniui „Politico“ pranešė du šaltiniai.

Tokių planų įgyvendinimo imtąsi po pranešimų, kad JAV staiga sustabdė ginklų tiekimą Ukrainai.

„JAV šiandien [apie šį sprendimą] Kyjive informuoja Ukrainą, o artimiausiu metu bus surengtas Trumpo ir Zelenskio pokalbis telefonu. JAV teigia, kad tai nėra pertrauka ar sustabdymas. JAV vis dar sprendžia, kaip geriausiai paremti Ukrainos gynybą. Tai tebėra prioritetas“, – paaiškino Europos diplomatas.

Straipsnyje priduriama, kad Pentagono sprendimas sustabdyti kai kurių ginklų tiekimą Ukrainai nustebino net ir tuos, kurie gerai išmano šiuos klausimus. Tarp jų – Kongreso nariai, Valstybės departamento pareigūnai ir pagrindiniai Europos sąjungininkai.

„Netikėtas pirmadienio žingsnis sukėlė susirūpinimą ir nusivylimą, įskaitant aukščiausio rango respublikonus, kurie mano, kad aukšto rango Pentagono pareigūnas darė netinkamą įtaką šiam sprendimui“, – pabrėžė „Politico“.

Primenama, kad pauzę inicijavo Pentagono politinio departamento vadovas Elbridge'as Colby ir nedidelis patarėjų ratas dėl nuogąstavimų, kad JAV baigiasi tam tikros rūšies ginklų atsargos.

„Net prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkai buvo nusivylę šiuo žingsniu ir kaltino tokius pareigūnus, kaip Colby, kuris vadovavo JAV ginkluotės atsargų peržiūrai, vykusiai prieš įšaldymą, kad jie pastūmėjo šį žingsnį neinformavę likusios administracijos dalies ir kitų asmenų“, – tęsiama straipsnyje.

Sąjungininkų teigimu, sprendimas nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai greičiausiai buvo priimtas nesuderinus veiksmų administracijoje po to, kai dėl didžiulio Nacionalinės saugumo tarybos mažinimo jos dydis sumažėjo.

„Manau, kad visa tai padarė Gynybos departamento politikos direktorius, tas Colby. Iš tikrųjų mes neturime nacionalinio saugumo patarėjo. Net nesu tikras, ar dėl to buvo konsultuojamasi su [valstybės sekretoriumi Marco] Rubio... Baltuosiuose rūmuose esama vidinių nesutarimų“, – įvertino kongresmenas, respublikonas iš Teksaso Michaelas McCaulas.

Savo ruožtu vienas JAV pareigūnas sakė, kad Pentagono sprendimas buvo nesuderintas ir netikėtas Valstybės departamentui.

Tuo pat metu Atstovų Rūmų asignavimų komiteto pirmininkas Tomas Cole'as sakė, kad apie sprendimą sužinojo iš naujienų, tačiau pretenzijų neturėjo.

„Šiuo metu neturiu pagrindo abejoti pateiktu paaiškinimu – kad mes patys susiduriame su kritiniu trūkumu. Žinau, kiek daug medžiagų sunaudojome, daugiau, nei kas nors galėjo pagalvoti prieš šešis mėnesius, dėl to, kas įvyko Artimuosiuose Rytuose. Taigi yra apribojimų. Turime tikrų problemų dėl savo pramoninės bazės. Tikiuosi, kad pirmoji prezidento pareiga – rūpintis Jungtinių Valstijų gynyba“, – pabrėžė jis.

Jungtinės Valstijos ir Ukraina siekia surengti prezidentų Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio pokalbį telefonu, apie tai leidiniui „Politico“ pranešė du šaltiniai.

Tokių planų įgyvendinimo imtąsi po pranešimų, kad JAV staiga sustabdė ginklų tiekimą Ukrainai.

„JAV šiandien [apie šį sprendimą] Kyjive informuoja Ukrainą, o artimiausiu metu bus surengtas Trumpo ir Zelenskio pokalbis telefonu. JAV teigia, kad tai nėra pertrauka ar sustabdymas. JAV vis dar sprendžia, kaip geriausiai paremti Ukrainos gynybą. Tai tebėra prioritetas“, – paaiškino Europos diplomatas.

Straipsnyje priduriama, kad Pentagono sprendimas sustabdyti kai kurių ginklų tiekimą Ukrainai nustebino net ir tuos, kurie gerai išmano šiuos klausimus. Tarp jų – Kongreso nariai, Valstybės departamento pareigūnai ir pagrindiniai Europos sąjungininkai.

„Netikėtas pirmadienio žingsnis sukėlė susirūpinimą ir nusivylimą, įskaitant aukščiausio rango respublikonus, kurie mano, kad aukšto rango Pentagono pareigūnas darė netinkamą įtaką šiam sprendimui“, – pabrėžė „Politico“.

Primenama, kad pauzę inicijavo Pentagono politinio departamento vadovas Elbridge'as Colby ir nedidelis patarėjų ratas dėl nuogąstavimų, kad JAV baigiasi tam tikros rūšies ginklų atsargos.

„Net prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkai buvo nusivylę šiuo žingsniu ir kaltino tokius pareigūnus, kaip Colby, kuris vadovavo JAV ginkluotės atsargų peržiūrai, vykusiai prieš įšaldymą, kad jie pastūmėjo šį žingsnį neinformavę likusios administracijos dalies ir kitų asmenų“, – tęsiama straipsnyje.

Sąjungininkų teigimu, sprendimas nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai greičiausiai buvo priimtas nesuderinus veiksmų administracijoje po to, kai dėl didžiulio Nacionalinės saugumo tarybos mažinimo jos dydis sumažėjo.

„Manau, kad visa tai padarė Gynybos departamento politikos direktorius, tas Colby. Iš tikrųjų mes neturime nacionalinio saugumo patarėjo. Net nesu tikras, ar dėl to buvo konsultuojamasi su [valstybės sekretoriumi Marco] Rubio... Baltuosiuose rūmuose esama vidinių nesutarimų“, – įvertino kongresmenas, respublikonas iš Teksaso Michaelas McCaulas.

Savo ruožtu vienas JAV pareigūnas sakė, kad Pentagono sprendimas buvo nesuderintas ir netikėtas Valstybės departamentui.

Tuo pat metu Atstovų Rūmų asignavimų komiteto pirmininkas Tomas Cole'as sakė, kad apie sprendimą sužinojo iš naujienų, tačiau pretenzijų neturėjo.

„Šiuo metu neturiu pagrindo abejoti pateiktu paaiškinimu – kad mes patys susiduriame su kritiniu trūkumu. Žinau, kiek daug medžiagų sunaudojome, daugiau, nei kas nors galėjo pagalvoti prieš šešis mėnesius, dėl to, kas įvyko Artimuosiuose Rytuose. Taigi yra apribojimų. Turime tikrų problemų dėl savo pramoninės bazės. Tikiuosi, kad pirmoji prezidento pareiga – rūpintis Jungtinių Valstijų gynyba“, – pabrėžė jis.

Ukrainoje per rusų atakas Odesoje ir Chersone sužeisti šeši žmonės, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.

Pietiniame Odesos mieste nukentėjo penki žmonės, įskaitant du vaikus. Rusai sudavė smūgį daugiaaukščiam gyvenamajam namui, informavo regiono vadovas Olehas Kiperis.

Socialiniame tinkle „Telegram“ O. Kiperio paskelbtose nuotraukose matyti liepsnos ir tamsūs dūmai, kylantys nuo smarkiai nukentėjusio pastato, ir gelbėtojai šalia nuolaužų.

Tuo metu Chersono Dnipro rajone per rusų dronų ataką sužeistas 74 metų vyras.

Ukrainos oro pajėgos sakė, kad neutralizavo 40 rusų dronų iš 52, kuriuos rusai paleido nuo trečiadienio vakaro.

Praėjus daugiau nei trejiems metams nuo Rusijos karinio puolimo Ukrainoje pradžios, mūšiai tebesitęsia, o pastangos sudaryti paliaubas sustojo.

Trečiadienį Baltiesiems rūmams paskelbus, kad jie stabdo kai kurių ginklų siuntimą Ukrainai, ukrainiečių pareigūnai stengėsi išsiaiškinti, ką būtent apima šis sprendimas.

Kyjivas susiduria su didžiausiomis Rusijos raketų ir dronų atakomis per visą karą, todėl ginkluotės, ypač oro gynybos, tiekimo sustabdymas būtų didelis smūgis.

Dronai smogė Rusijos Lipecko srities gamyklai, kurioje gaminamos dalys bepiločiams lėktuvams ir raketoms, ketvirtadienį pranešė gubernatorius Igoris Artamonovas.

Rusijos „Telegram“ naujienų kanalo „Astra“ duomenimis, naktį buvo smogta Jelco mieste esančiai „Energija“ gamyklai, o gyventojai pranešė apie kelis sprogimus. Vėliau I. Artamonovas patvirtino, kad dėl drono smūgio netoli gamyklos kilo gaisras.

Netoliese esančių cechų darbuotojai buvo evakuoti, sakė gubernatorius.

Kitame pranešime jis sakė, kad Lipecke, esančiame apie 400 km į pietryčius nuo Maskvos, žuvo į aštuntą dešimtį metų įkopusi moteris.

Dar du žmonės buvo sužeisti.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad per naktį sunaikino 69 ukrainiečių dronus, daugiausia virš su Ukraina besiribojančio Belgorodo regiono.

Jungtinėms Valstijoms sumažinus ginklų tiekimą, Ukraina keičia savo taktiką. Kaip rašo įtakingas leidinys „Politico“, remdamasis savo šaltiniais, Kyjivas planuoja prašyti Vašingtono leisti Europai pirkti amerikietiškus ginklus Ukrainai.

Pasak straipsnio, kelių Europos šalių vyriausybės svarsto planus įsigyti amerikietiškų ginklų iš savo gynybos biudžetų ir perduoti juos Ukrainai.

„Šie pinigai bus įskaičiuoti į naujas NATO išlaidas gynybai, tačiau tvirtų įsipareigojimų dar nėra. Šiuos tiekimus turės patvirtinti JAV vyriausybė, o tai vis dar svarstoma“, – teigė „Politico“, remdamasis šaltiniais.

Nurodoma, kad viena iš galimų kliūčių gali tapti apribojimai, kuriuos JAV paprastai taiko sąjungininkams, naudojantiems JAV ginklus. Valdant Joe Bideno administracijai britų raketos „Storm Shadow“ ilgai nebuvo išsiųstos į Kyjivą, nes jose buvo amerikietiškų dalių. Dalis derybų bus skirta šiems leidimams gauti, leidiniui teigė Ukrainos pareigūnas.

Tačiau kol kas neaišku, ar JAV patenkins tokius prašymus.

„Politico“ atkreipė dėmesį, kad per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą idėja siųsti Kyjivui daugiau gynybinių ginklų buvo sutikta teigiamai.

Asmuo, tiesiogiai susipažinęs su šiuo susitikimu, straipsnio autoriams apibūdino jį kaip „tikrai teigiamą“, pažymėdamas, kad D.Trumpas atrodė „palankiai nusiteikęs“ ir „supratingas“. Kitas asmuo, informuotas apie abiejų lyderių pokalbį, teigė, kad jis buvo „produktyvus“ ir vyko „labai, labai gerai“.

Tuo pat metu Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Rogeris Wickeris sakė, kad V.Zelenskis pakeitė savo prašymą iš karinės pagalbos į ginklų pirkimą.

„Man buvo pasakyta, kad prezidento Zelenskio prašymas dabar yra ne tiek dėl finansinės pagalbos iš Jungtinių Valstijų, kiek dėl galimybės naudoti Europos pinigus ginklams ir šaudmenims iš mūsų pirkti“, – pareiškė jis.

Pasak „Politico“, iki šios savaitės pagalba Ukrainai buvo teikiama per Lenkiją ir, pasak vieno administracijos pareigūno, turėjo trukti dar kelis mėnesius, priklausomai nuo kiekvieno paketo dydžio.

Planuotų paketų sudėtis buvo panaši į anksčiau siųstų paketų, įskaitant artilerijos sviedinius, šaulių ginklus ir priešlėktuvinės gynybos raketas, tačiau Pentagonui netikėtai atšaukus ginklų sandorį, įsivyravo netikrumo jausmas.

„Atsižvelgiant į tai, kad kai kurių mums itin svarbių ginklų rūšių negamina niekas demokratiniame pasaulyje, išskyrus Jungtines Valstijas, mes kartu su savo partneriais Europoje esame pasirengę juos įsigyti“, – „Politico“ pabrėžė Ukrainos pareigūnas.

Antradienį paaiškėjo, kad Vašingtonas stabdo tam tikrų ginklų tiekimą Ukrainai. „Bild“ duomenimis, amerikietiškų raketų atsargų Ukrainai turėtų pakakti iki vasaros pabaigos, o tada, tikėtina, „padėtis taps kritinė“.

Rusijos pajėgoms naktį atakuojant Odesą bepiločiais orlaiviais, smogta į gyvenamąjį daugiaaukštį pastatą, dėl to nukentėjo žmonės, pranešė Odesos regioninės karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.

Jo teigimu, nepaisant aktyvaus priešlėktuvinės gynybos darbo, padaryta žala civilinei infrastruktūrai, įskaitant gyvenamuosius pastatus.

O.Kiperis teigė, kad dėl atakos visiškai sugriauti šeši butai, o dar 36 butai iš dalies apgadinti. Tarp nukentėjusiųjų yra 7 ir 9 metų berniukas ir mergaitė. Vaikai buvo hospitalizuoti dėl apsinuodijimo dūmais.

Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos regioninio štabo spaudos tarnybos duomenimis, nukentėjo 9 aukštų gyvenamasis namas, gaisras apėmė 7, 8 ir 9 aukštų butus.

„Buvo evakuota 50 pastato gyventojų. Naudojant specialią įrangą iš viršutinių aukštų buvo išgelbėta 10 žmonių, tarp jų 2 vaikai", – teigė tarnyba.

Preliminariais duomenimis, buvo sužeisti 5 žmonės, įskaitant du vaikus.

Šiuo metu gelbėtojai seismologiniu prietaisu stebi sugriautų gyvenamojo namo konstrukcinių elementų judėjimą, kad pavojingos nuolaužos neužgriūtų ant darbuotojų.

Miesto meras Henadijus Truchanovas sakė, kad vienos iš paradinių durų buvo smarkiai apgadintos. Būti pastate šiuo metu pavojinga.

Liepos 2-osios naktį rusai taip pat atakavo Odesą. Buvo apgadintas Vilkovo teritorinės bendruomenės uostas ir turizmo infrastruktūra. Kai kurie rusų bepiločiai lėktuvai buvo numušti, aukų nebuvo.

Kelios dienos iki tol, irželio 28 d. naktį, rusai dronais atakavo Odesą, žuvo keli žmonės. Dėl apšaudymo į ligoninę buvo paguldyti dar keturi žmonės, tarp jų septynerių metų berniukas ir trejų metų vaikas, apsinuodijęs degimo produktais.

Iš viso per naktinį dronų smūgį Odesoje buvo sužeista 14 žmonių, įskaitant tris vaikus.

Ukraina įgyvendina ankstyvuosius planus dėl bendros ginklų gamybos su kai kuriais tarptautiniais sąjungininkais, trečiadienį pranešė aukščiausio rango pareigūnai, įspėdami apie galimas JAV sprendimo sustabdyti kai kurias ginkluotės siuntas pasekmes.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio vakarą savo kasdieniame kreipimesi sakė, kad pareigūnai skubiai ruošiasi būsimiems susitikimams su Europos Sąjungos (ES) šalimis ir kitais partneriais, kuriuose bus kalbama apie bendradarbiavimą ginklų gamybos srityje.

Gynybos ministras Rustemas Umerovas pranešė, kad dėl teisės akto projekto dėl bendros ginklų gamybos su sąjungininkais tikimasi balsuoti Ukrainos parlamente vėliau šį mėnesį. Siūlomi įstatymai antradienį buvo parodyti šalies gynybos bendrovėms, sakė R.Umerovas.

Anot jo, programoje numatyta sukurti specialią teisinę ir mokestinę sistemą, kuri padėtų Ukrainos gynybos gamintojams didinti ir modernizuoti gamybą, įskaitant naujų gamyklų statybą šalyje ir užsienyje.

Anksčiau šią savaitę Kyjive viešėjęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis teigė, kad Vokietija siekia padėti Ukrainai greičiau pasigaminti daugiau ginklų. Kelionėje jį lydėjo Vokietijos gynybos pramonės atstovai.

Plačiau skaitykite ČIA.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, laikinai okupuotame Chartsyško mieste, Donecko srityje, smūgis į šaudmenų sandėlį sukėlė galingą sprogimą.

Pranešime nenurodyta, kas sukėlė smūgį, bet pateikiama informacija apie gaisrą ir vėlesnę detonaciją.

„Smūgis į šaudmenų sandėlį okupuotame Chartsyške, Donecko srityje, sukėlė galingą sprogimą. Vietoje kilo gaisras, o antrinės detonacijos tęsiasi“, – cituojama „Donbas News“.

06:36 Atnaujinta 08:51

Baltieji rūmai patvirtino, kad sustabdė kritiškai svarbių ginklų tiekimą Ukrainai, nors šalis tebėra nuolat puolama Rusijos. Toks žingsnis tik paskatintų Rusiją tęsti karą ir sumažintų teisingos taikos tikimybę.

Tai parašė 46-ojo JAV prezidento Joe Bideno administracijos nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas savo straipsnyje „The New York Times“.

Jis pabrėžė, kad dabartinis JAV lyderis Donaldas Trumpas jau kelis mėnesius žaidžia „cinišką žaidimą“: žiniasklaidos akivaizdoje jis grasino įvesti naujas sankcijas Rusijai, bet niekada to taip ir nepadarė. D.Trumpas viešai prisipažino, kad galėtų padidinti pagalbą Ukrainai, bet užkulisiuose sustabdė jau pažadėtus tiekimus, pareiškė J.Sullivanas.

„Visa tai rodo, kad Trumpas nenori daryti spaudimo Rusijai, kad ji baigtų šį karą. Vietoj to jis palieka Ukrainą likimo valiai“, – rašo jis.

J.Sullivanas paaiškino, kad Ukraina gavo pagalbą iš JAV iš dviejų pagrindinių šaltinių. Prezidento gynybos pagalbos paketai (PDA) apima ginklų perdavimą iš Amerikos karinių sandėlių, kurie papildomi naujomis atsargomis. Tai galiausiai padeda modernizuoti Amerikos kariuomenę. Tuo pačiu metu Ukrainos saugumo pagalbos iniciatyva teikia lėšas medžiagoms įsigyti tiesiogiai iš Amerikos gynybos kompanijų.

J.Bideno patvirtintas ginklų perdavimas Ukrainai turėtų baigtis šią vasarą. D.Trumpas nepaskelbė jokių naujų pagalbos paketų, priduria J.Sullivanas. Dabartinė administracija sustabdė ginklų perdavimą, kuris turėjo aprūpinti Ukrainos kariuomenę oro gynybos raketomis, artilerija ir kita svarbia parama iki kitų metų, teigia autorius.

J.Sullivanas pažymi, kad Baltųjų rūmų paaiškinimas, kad sprendimas buvo priimtas dėl susirūpinimo JAV atsargomis „neatlaiko kritikos“.

„Tiekimas JAV kariuomenei – pagrindinė sustabdymo priežastis – vykdomas pagal pirkimo sutartis, o ne iš Pentagono sandėlių, ir skiriasi nuo užsakymų JAV kariuomenei. Taigi, tiekimas JAV nesiskiria nuo JAV gynybos eksporto į bet kurią kitą šalį pasaulyje.

Kalbant apie ribotas atsargas, likusias po sumažinimo, Gynybos departamentas naudoja Kongreso lėšas, kad pakeistų tai, ką siunčia, naujais šaudmenimis, taip veiksmingai stiprindamas JAV kariuomenę. Administracija gali nenorėti apie tai kalbėti, bet realybė yra ta, kad prezidentas mažina JAV saugumo pagalbą Ukrainai“, – rašė J.Bideno nacionalinio saugumo patarėjas.

Pasak jo, toks žingsnis neturi strateginės prasmės, nes D.Trumpas sako, kad nori skatinti ugnies nutraukimą Ukrainoje. Kyjivas sutiko su tuo, bet Maskva atmetė pasiūlymą. Autoriaus nuomone, Vladimiras Putinas tiki, kad laikas yra jo pusėje – „jis mato, kad Amerikos parama Ukrainai silpnėja, todėl tikisi, kad kuo ilgiau truks karas, tuo jo padėtis mūšio lauke pagerės“.

Kremlius žino, kad Ukraina priklauso nuo Jungtinių Valstijų dėl oro gynybos raketų ir kitų svarbių tiekimų. Todėl, pasak J.Sullivano, pastarosiomis savaitėmis Rusija aktyviai atakuoja Ukrainos miestus raketomis ir dronais. V.Putinas nori ne tik išeikvoti Ukrainos atsargas, bet ir išbandyti Amerikos reakciją, rašo jis.

„Norėdamos pakeisti Putino skaičiavimus ir pasiekti tvarias paliaubas, Jungtinės Valstijos turi daryti didesnį, o ne mažesnį spaudimą Rusijai. Turime teikti daugiau paramos Ukrainai, o ne mažiau. Trumpo požiūrio tragedija yra ta, kad Ukraina vis dar gali pasiekti teisingą šio karo pabaigą – su mūsų pagalba. Ukrainos kariuomenė yra galinga kovinė jėga, kuri Rusijai kainuoja nepaprastai daug. Ukrainos gynybos pramonė kas mėnesį pagamina šimtus tūkstančių mirtinų dronų“, – rašo Sullivanas.

Rusijos ekonomika patiria spaudimą. Jei Vašingtonas smarkiai padidintų karinę pagalbą Ukrainai ir sugriežtintų antirusiškas sankcijas, Kyjivas prie derybų stalo būtų stipresnėje pozicijoje. Jei Trumpas nori užbaigti karą bet kokiomis sąlygomis – netgi pavergdamas Ukrainą – „tada jis turėtų tęsti savo dabartinę politiką, t.y. sulėtinti taikos derybas su Putinu ir tuo pačiu metu sumažinti pagalbą Kyjivui“.

Bet jei jis nori kitokio rezultato, jis turi imtis trijų svarbių žingsnių, priduria J.Sullivanas.

Šie žingsniai apima visų neišmokėtų ginklų tiekimų atblokavimą, naujų pagalbos paketų Ukrainai patvirtinimą ir leidimą Europos sąjungininkams pirkti Ukrainai svarbius ginklus iš JAV.

Vašingtonas taip pat turėtų pasiūlyti Europos Sąjungai konfiskuoti apie 300 milijardų dolerių įšaldyto Rusijos turto Europoje. Šios lėšos galėtų būti panaudotos Ukrainai padėti, priduria J.Sullivanas.

Trečiasis žingsnis, jo nuomone, yra tai, kad D.Trumpas įgyvendintų savo grasinimus sugriežtinti sankcijas Rusijai. Įgyvendindamos šiuos žingsnius, Jungtinės Valstijos galėtų sustiprinti Ukrainos pozicijas ir susilpninti Rusijos, neapsunkindamos Amerikos mokesčių mokėtojų.

„Trumpas bandė pateikti diskusiją dėl Rusijos ir Ukrainos karo kaip pasirinkimą tarp taikos ir begalinių kovų. Tačiau tikrasis pasirinkimas yra tarp tikros taikos, pasiektos remiant Ukrainą veiksmingose derybose, ir netikros taikos, pasiektos tyliai pasiduodant Putinui. Nepaisant visko, kelias į tikrą taiką vis dar yra atviras. Trumpas privalo juo eiti“, – padarė J.Sullivanas.

Primename, kad „Politico“ pranešė, jog JAV sustabdė tam tikrų ginklų tiekimą Ukrainai. Anot vokiečių leidinio „Bild“, JAV raketų atsargos Ukrainoje turėtų užtekti iki vasaros pabaigos. Tada situacija gali tapti kritiška.

Valstybės departamentas teigia, kad šis sprendimas nereiškia visiško karinės pagalbos nutraukimo. Anot spaudos sekretorės Tammy Bruce, tai „vienas aspektas, viena situacija, vienas įvykis, kuris pasikeitė“.

Kai kurie žiniasklaidos šaltiniai pažymėjo, kad pristatymų sustabdymas paveikė netgi tuos ginklus, kurie jau buvo Lenkijoje. NPR reporteris Tomas Bowmanas, kuris rašė apie Pentagoną, teigė, kad Lenkijoje yra įstrigę daugiau nei 90 AIM ir 30 „Patriot“ raketų (PAC3MSE). Taip pat yra įstrigę ir kiti svarbūs ginklai.