Karas Ukrainoje. Po Alijevo patarimo Ukrainai nesutikti su okupacija „Z“ kanalai skalambija apie karą su Azerbaidžanu

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Prokariniai „Telegram“ kanalai aštriai reagavo į Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo patarimą ukrainiečiams „niekada nesutikti su okupacija“. Vadinamieji Z tinklaraštininkai rašė, kad Baku „seka Ukrainos pėdomis“, o konfliktas su Azerbaidžanu „vienokia ar kitokia forma yra neišvengiamas“, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.

I.Alijevas šeštadienį žiniasklaidos forume Šušos mieste atsakė į ukrainiečių tinklaraštininko Dmytro Gordono klausimą – ką jis, „kaip nugalėjusios tautos lyderis, galėtų patarti Ukrainai ir ukrainiečiams“. Azerbaidžano prezidentas sakė, kad jis pataria „niekada nepasiduoti ir niekada nesitaikstyti su teritorinio vientisumo pažeidimu“. Taip pat per kalbą I.Alijevas sakė, kad Baku „rengia dokumentų portfelį, kurį pateiks tarptautinei teismų sistemai“ dėl lėktuvo AzAl katastrofos, kuris sudužo Kazachstane po tikėtino priešlėktuvinės gynybos raketos smūgio virš Grozno.

Z-каналы призвали готовиться к войне с Азербайджаном после совета Алиева Украине «не соглашаться на оккупацию»Провоенные телеграм-каналы резко отреагировали на совет президента Азербайджана Ильхама Алиева украинцам «никогда не соглашаться на оккупацию». Авторы z-блогов… pic.twitter.com/6hykTO2mAK

Keletas „Z“ kanalų po I.Alijevo pareiškimų rašė apie būtinybę ruoštis galimam karui su Azerbaidžanu. Tinklaraštininkas Aleksejus Živovas (113 tūkst. prenumeratorių) įvertino Azerbaidžano prezidento pareiškimus kaip „atvirai priešiškus“ ir rašė, kad „Kaspijos jūra netrukus gali tapti dar vienu karinių veiksmų lauku“.

Kanalas „Zapiski veterana“ (321 tūkst. abonentų) rašė, kad „Baku sparčiai virsta NATO filialu ir sąmoningai seka Ukrainos pėdomis“. Kanalo autoriai Azerbaidžano perėjime nuo rusiškos prie tarptautinės koordinačių sistemos (šeštadienį paaiškėjo ir atitinkamas I.Alijevo dekretas) įžvelgė „užslėptą signalą, kad Azerbaidžanas ruošiasi karui su Rusija“.

Konfliktą su Baku „neišvengiamu“ pavadino „Z“ tinklaraštininkas Semionas Pegovas („WarGonzo“ kanalas; 898 tūkst. prenumeratorių). „Azerbaidžanas atvirai ir viešai užėmė rusofobišką poziciją. Ir kuo anksčiau pradėsime ruoštis šiam konfliktui, tuo geriau“, – rašė S.Pegovas.

Anot prokarinio tinklaraštininko Jurijaus Podoliakos (3,1 mln. prenumeratorių), I.Alijevas „pasirinko eskalacijos liniją“ ir „tik jam parodyta jėga gali priversti jį nuo jos nusigręžti“. „Azerbaidžano valstybė Rusijai šiandien yra ne tik ne draugiška šalis, bet ir geopolitinis priešininkas“, – rašė J.Podoliaka. Prokarinis tinklaraštininkas ragino Rusijos užsienio reikalų ministeriją „atsitraukti ir pirmiausia atiduoti kortas į mūsų Vidaus reikalų ministerijos rankas, o paskui, jei reikės, ir į Gynybos ministerijos rankas“.

„Telegram“ kanalas „Pozdniakov 3.0“ (188 000 prenumeratorių) šeštadienio vakarą paskelbė raginimą: „Orešniku“ Baku centre“.

Kai kurie prokariniai kanalai į I.Alijevo pareiškimus žiūrėjo santūriau. Kanalas „Archangel specnaza“ (1,1 mln. abonentų) rašė, kad „atėjo laikas persvarstyti santykius su šia šalimi [Azerbaidžanu]“. O „Dva majora“ (1,2 mln. abonentų) ragino nutraukti „žemės ūkio produktų eksportą iš Azerbaidžano“. „Tegul krovininiai vagonai su pomidorais pasienyje pradeda smirdėti nuo karščio, ir tegul šią smarvę išgirsta Baku“, – rašė kanalo autoriai.

15min primena, kad gruodžio 25 d. netoli Aktau sudužo lėktuvas „Embraer 190“. Per avariją žuvo 38 žmonės. Atlikus preliminarų avarijos tyrimą paaiškėjo, kad į lėktuvą pataikė Rusijos raketa (lėktuvui bandant nusileisti Čečėnijos sostinėje, regioną atakavo bepiločiai).

Po katastrofos Azerbaidžano prezidentas I.Alijevas pareikalavo, kad Rusija nubaustų atsakingus asmenis, užtikrintų tyrimo skaidrumą ir „žmogišką elgesį“. Maskva šių reikalavimų taip ir neįvykdė.

Rusijos ir Azerbaidžano santykių krizė vėl paaštrėjo po to, kai birželio 27 d. per saugumo pajėgų reidą Jekaterinburge buvo nužudyti du Azerbaidžano piliečiai. Vėliau buvo sulaikyti dar aštuoni asmenys.

Maskva tvirtina, kad per reidą viskas vyko pagal įstatymus. Baku bando priversti Maskvą pripažinti reido Jekaterinburge neteisėtumą ir ištirti Zijadino ir Huseino Safarovų mirties aplinkybes. Azerbaidžane buvo sulaikyta trylika Rusijos piliečių.

Rusijoje pradėta masinė dronų kamikadzių „Geran-2“ – Irano bepiločių orlaivių „Shahed-136“, reguliariai naudojamų smūgiams prieš Ukrainą, analogų – gamyba. Šių bepiločių lėktuvų surinkime dalyvauja net nepilnametės merginos iš Alabugos politechnikos koledžo, kai kurioms iš jų – vos 16 metų, rašo „Defence Express“.

Apie tai praneša Rusijos žiniasklaida. Pažymima, kad Rusija Tatarstane pradėjo pilnos apimties dronų kamikadzių „Geran-2“ gamybą. Tai Irano bepiločių orlaivių „Shahed-136“, kuriuos Kremlius aktyviai naudoja Ukrainos civilinei infrastruktūrai atakuoti, analogai.

Plačiau skaitykite ČIA.

Pačios Maskvos ir Maskvos srities keliai virto savotiškomis upėmis – pagrindinį Rusijos regioną kamuoja didžiulės liūtys.

Anot meteorologų, lietūs tęsis dar kelias dienas. Daugelis vietos gyventojų jau išsitraukė iš lentynų guminius batus ir net pripučiamas valtis.

Vaizdo įrašus žiūrėkite ir plačiau skaitykite ČIA.

Prokariniai „Telegram“ kanalai aštriai reagavo į Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo patarimą ukrainiečiams „niekada nesutikti su okupacija“. Vadinamieji Z tinklaraštininkai rašė, kad Baku „seka Ukrainos pėdomis“, o konfliktas su Azerbaidžanu „vienokia ar kitokia forma yra neišvengiamas“, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.

I.Alijevas šeštadienį žiniasklaidos forume Šušos mieste atsakė į ukrainiečių tinklaraštininko Dmytro Gordono klausimą – ką jis, „kaip nugalėjusios tautos lyderis, galėtų patarti Ukrainai ir ukrainiečiams“. Azerbaidžano prezidentas sakė, kad jis pataria „niekada nepasiduoti ir niekada nesitaikstyti su teritorinio vientisumo pažeidimu“. Taip pat per kalbą I.Alijevas sakė, kad Baku „rengia dokumentų portfelį, kurį pateiks tarptautinei teismų sistemai“ dėl lėktuvo AzAl katastrofos, kuris sudužo Kazachstane po tikėtino priešlėktuvinės gynybos raketos smūgio virš Grozno.

Z-каналы призвали готовиться к войне с Азербайджаном после совета Алиева Украине «не соглашаться на оккупацию»Провоенные телеграм-каналы резко отреагировали на совет президента Азербайджана Ильхама Алиева украинцам «никогда не соглашаться на оккупацию». Авторы z-блогов… pic.twitter.com/6hykTO2mAK

Keletas „Z“ kanalų po I.Alijevo pareiškimų rašė apie būtinybę ruoštis galimam karui su Azerbaidžanu. Tinklaraštininkas Aleksejus Živovas (113 tūkst. prenumeratorių) įvertino Azerbaidžano prezidento pareiškimus kaip „atvirai priešiškus“ ir rašė, kad „Kaspijos jūra netrukus gali tapti dar vienu karinių veiksmų lauku“.

Kanalas „Zapiski veterana“ (321 tūkst. abonentų) rašė, kad „Baku sparčiai virsta NATO filialu ir sąmoningai seka Ukrainos pėdomis“. Kanalo autoriai Azerbaidžano perėjime nuo rusiškos prie tarptautinės koordinačių sistemos (šeštadienį paaiškėjo ir atitinkamas I.Alijevo dekretas) įžvelgė „užslėptą signalą, kad Azerbaidžanas ruošiasi karui su Rusija“.

Konfliktą su Baku „neišvengiamu“ pavadino „Z“ tinklaraštininkas Semionas Pegovas („WarGonzo“ kanalas; 898 tūkst. prenumeratorių). „Azerbaidžanas atvirai ir viešai užėmė rusofobišką poziciją. Ir kuo anksčiau pradėsime ruoštis šiam konfliktui, tuo geriau“, – rašė S.Pegovas.

Anot prokarinio tinklaraštininko Jurijaus Podoliakos (3,1 mln. prenumeratorių), I.Alijevas „pasirinko eskalacijos liniją“ ir „tik jam parodyta jėga gali priversti jį nuo jos nusigręžti“. „Azerbaidžano valstybė Rusijai šiandien yra ne tik ne draugiška šalis, bet ir geopolitinis priešininkas“, – rašė J.Podoliaka. Prokarinis tinklaraštininkas ragino Rusijos užsienio reikalų ministeriją „atsitraukti ir pirmiausia atiduoti kortas į mūsų Vidaus reikalų ministerijos rankas, o paskui, jei reikės, ir į Gynybos ministerijos rankas“.

„Telegram“ kanalas „Pozdniakov 3.0“ (188 000 prenumeratorių) šeštadienio vakarą paskelbė raginimą: „Orešniku“ Baku centre“.

Kai kurie prokariniai kanalai į I.Alijevo pareiškimus žiūrėjo santūriau. Kanalas „Archangel specnaza“ (1,1 mln. abonentų) rašė, kad „atėjo laikas persvarstyti santykius su šia šalimi [Azerbaidžanu]“. O „Dva majora“ (1,2 mln. abonentų) ragino nutraukti „žemės ūkio produktų eksportą iš Azerbaidžano“. „Tegul krovininiai vagonai su pomidorais pasienyje pradeda smirdėti nuo karščio, ir tegul šią smarvę išgirsta Baku“, – rašė kanalo autoriai.

15min primena, kad gruodžio 25 d. netoli Aktau sudužo lėktuvas „Embraer 190“. Per avariją žuvo 38 žmonės. Atlikus preliminarų avarijos tyrimą paaiškėjo, kad į lėktuvą pataikė Rusijos raketa (lėktuvui bandant nusileisti Čečėnijos sostinėje, regioną atakavo bepiločiai).

Po katastrofos Azerbaidžano prezidentas I.Alijevas pareikalavo, kad Rusija nubaustų atsakingus asmenis, užtikrintų tyrimo skaidrumą ir „žmogišką elgesį“. Maskva šių reikalavimų taip ir neįvykdė.

Rusijos ir Azerbaidžano santykių krizė vėl paaštrėjo po to, kai birželio 27 d. per saugumo pajėgų reidą Jekaterinburge buvo nužudyti du Azerbaidžano piliečiai. Vėliau buvo sulaikyti dar aštuoni asmenys.

Maskva tvirtina, kad per reidą viskas vyko pagal įstatymus. Baku bando priversti Maskvą pripažinti reido Jekaterinburge neteisėtumą ir ištirti Zijadino ir Huseino Safarovų mirties aplinkybes. Azerbaidžane buvo sulaikyta trylika Rusijos piliečių.

Autobusas, vežęs kasyklos darbuotojus Rusijos Jakutijos regione, nulėkė nuo 25 metrų aukščio skardžio. Pasak pranešimų, iš 35 autobuso keleivių net 14 žuvo, o bent kelių nukentėjusiųjų būklė ypač sunki.

„Avarijos metu autobuse buvo 35 žmonės, Rusijos avarinės tarnybos išlaisvino nukentėjusius ir žuvusius. Taip pat organizuota tarnybos psichologo pagalba“, – teigiama Jakutijos vadovybės pranešime.

Plačiau skaitykite ČIA.

Lenkija pirmadienį pakėlė savo naikintuvus, Rusijai naktį į pirmadienį surengus naują oro ataką prieš kaimyninę Ukrainą, pranešė kariuomenės pareigūnai.

Apie tai pirmadienį pranešė Lenkijos radijas.

Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadovybė pareiškime nurodė, kad imtasi visų būtinų procedūrų šalies oro erdvės saugumui užtikrinti.

Ji pridūrė, kad nuolat stebi padėtį.

Per Rusijos atakas Ukrainoje Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista.

Naktį į pirmadienį Rusija surengė naują raketų ir dronų smūgių ataką Ukrainoje, taikydamasi į įvairius šalies regionus. Žuvo vienas, sužeisti šeši žmonės.

Ukrainos dronų atakos šį savaitgalį paralyžiavo Maskvos oro uostų darbą. Dėl įvestų apribojimų jie iš viso nedirbo daugiau kaip 51 valandą, rodo nepriklausomo portalo „Agentstvo“ išanalizuoti oro uostų ir „Rosaviacijos“ pranešimai. Sutrikus aviacijos darbui skrydžių laukiantys keleiviai buvo priversti miegoti tiesiai ant grindų.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad virš šalies regionų savaitgalį ir pirmadienio rytą sunaikinti 469 Ukrainos bepiločiai, iš kurių 93 buvo numušti virš Maskvos ir Maskvos srities. Tokios intensyvios atakos privertė „Rosaviaciją“ 23 kartus paskelbti planą „Kavior“ keturiuose Maskvos oro uostuose – Vnukovo, Šeremetjevo, Domodedovo ir Žukovskio. Dėl to jie bendrai neveikė 51 valandą ir dvi minutes, rodo analizė.

Iš keturių Rusijos sostinės oro uostų labiausiai nukentėjo pietvakarinėje Maskvos dalyje esantis Vnukovo oro uostas. Savaitgalį ir pirmadienio rytą oro uostas neveikė 21 valandą, ilgiausias apribojimas truko beveik 12 valandų – nuo 15 val. 56 min. sekmadienį iki 3 val. 49 min. pirmadienį. Šeremetjevo nedirbo 13 valandų, Domodedovo – 11 valandų ir 39 minutes, Žukovskio – 5 valandas ir 24 minutes.

Dėl to savaitgalį sostinės oro uostuose buvo atšaukta daugiau kaip 300 skrydžių, pranešė „Vedomosti“. Kai kuriems keleiviams išvykimo teko laukti daugiau nei parą. Laukimo salės buvo perpildytos, žmonės miegojo ant grindų, laiptų ir dirbtinės vejos.

Šeremetjevo oro uoste tėvai su vaikais praleido naktį žaidimų aikštelėje. Vnukovo oro uoste žmonės sekmadienį skundėsi, kad blogai jaučiasi, nes salėse trūksta vandens ir gryno oro, ir jiems nebuvo leista išeiti iš pastato.

Vėlavo net Rusijos transporto ministras Andrejus Nikitinas. Jo lėktuvas išskrido iš Maskvos į Blagoveščenską su keturių valandų vėlavimu.

Po naktį į pirmadienį surengtos bepiločio atakos jo nuolaužos nukrito ant daugiaaukščio pastato stogo Naujojoje Maskvoje, žmonės nenukentėjo. O per šeštadienio ataką Zelenograde sudegė du automobiliai ir buvo apgadintas gyvenamojo namo viršutinis aukštas.

Dronai sukėlė rimtų problemų ir geležinkeliui. Daugiau kaip 130 keleivinių traukinių vėlavo dėl gaisro Kamenolomnios stotyje netoli Šachtų miesto. Traukinys iš Mineralinių Vandenų į Maskvą vėlavo 10 valandų, o keleiviai nebuvo tinkamai maitinami – jiems buvo duodami tik greitai paruošiami makaronai ir butelis vandens.

Rusija naktį į pirmadienį taip pat atakavo Ukrainą, panaudodama 426 bepiločius, penkias balistines raketas ir 19 sparnuotųjų raketų, pranešė Ukrainos pajėgų generalinis štabas. Buvo atakuoti Kyjivas, Charkoivas ir Ivano-Frankivskas – žuvo du žmonės ir dar 15 buvo sužeista. Per smūgį Ukrainos sostinėje buvo apgadintas vienas iš metro stoties išėjimų.

Oro mūšių suintensyvėjimas įvyko Ukrainai pasiūlius grįžti prie derybų. Šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas pasiūlė Maskvai šią savaitę surengti dar vieną susitikimą.

Jungtinių Valstijų senatorius respublikonas Lindsey Grahamas „Fox News“ laidos eteryje atvirai pagrasino Rusijos vadovui Vladimirui Putinui rimtomis pasekmėmis, jei jis nevykdys Donaldo Trumpo sąlygų ir nesutiks sudaryti taikos su Ukraina.

„Putinai, ateina tavo eilė, Donaldas Trumpas yra amerikiečių politikos ir užsienio diplomatijos Scotty Scheffleris (JAV golfo žaidėjas, olimpinis čempionas, – red.past.), ir jis ketina tau duoti malkų“, – pareiškė senatorius.

Jis pabrėžė, kad D.Trumpas ketina įvesti muitus toms šalims, kurios perka rusišką naftą – Kinijai, Indijai ir Brazilijai. L.Grahamas pridūrė, kad šios trys šalys perka apie 80 proc. pigios rusiškos naftos ir taip remia Rusijos karinę mašiną.

„Štai ką aš pasakyčiau Kinijai, Indijai ir Brazilijai: jei jūs toliau pirksite pigią rusišką naftą... mes apmokestinsime jus milžiniškais muitais ir sunaikinsime jūsų ekonomiką“, – pareiškė respublikonas.

„Trumpas pavargo nuo šių žaidimų. Jei būčiau Putino vietoje, greičiau sėsčiau prie derybų stalo“, – pridūrė L.Grahamas.

Gegužės 6 d. naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad Rusijos naftos kaina rubliais krito iki dvejų metų minimumo, žemiau 4000 rublių (42,34 euro) už barelį ir yra 40 proc. mažesnė nei buvo numatyta federaliniame biudžete.

Balandžio 1 d. leidinys „The Washington Times“ pranešė, kad JAV Senatui pateiktas įstatymo projektas dėl naujų sankcijų Rusijai. Pagal šį dokumentą, gali būti įvestas 500 proc. muitas prekėms iš šalių, kurios toliau perka rusišką naftą ir kitą žaliavą.

Praėjusią naktį Ukrainos bepiločiai orlaviai smogė Rusijos Rostovo sričiai. Vieno iš numuštų dronų nuolaužos nukrito ant Kamenolomnės geležinkelio stoties, pranešė laikinasis regiono gubernatorius Jurijus Sliusaras.

„Iš dispečerinės evakuoti 3 žmonės. Preliminariais duomenimis, niekas iš žmonių nenukentėjo“, – rašė jis platformos „Telegram“ kanale.

Šiaurės Kaukazo geležinkelio spaudos tarnyba patikslino, kad dėl smūgio stotyje kilo gaisras, kurį teko gesinti gaisrinės traukiniu.

„Dėl šio įvykio sutriko keleivinių traukinių eismo grafikas. 26 keleiviniai traukiniai vėluoja nuo 13 minučių iki 4,5 valandos“, – pažymima pranešime.

Tai jau antras atvejis per paskutinę savaitę, kai Ukrainos dronų atakos paralyžiavo geležinkelių eismą Rostovo srityje. Liepos 19 d. pranešta, kad dėl nukritusių dronų nuolaužų buvo sugadintas kontaktinis tinklas tarp Lichajos ir Zamchalovo stočių.

Iš pradžių bendrovė įspėjo apie daugiau nei 50 tolimojo susisiekimo traukinių vėlavimą, tačiau vėliau vėluojančių traukinių skaičius išaugo iki 132. Kai kurie iš jų vėlavo 15 valandų.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per naktį virš šalies teritorijos buvo perimti ir sunaikinti 74 lėktuvų tipo dronai. Daugiausia – 23 – virš Maskvos srities, iš kurių 15 skrido į sostinę. Dar 14 dronų buvo sunaikinta virš Kursko srities, 12 – virš Rostovo srities, po 10 – virš Briansko ir Kalugos sričių. Keturi dronai buvo numušti virš Tulos srities ir vienas – virš Lipecko srities.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot pirmadienį atvyko į Kyjivą dviejų dienų vizito, skirto paremti su Rusijos invazija kovojančią Ukrainą, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

J.-N.Barrot turi susitikti su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha, prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir naujai paskirta ministre pirmininke Julija Svyrydenko.

„Prancūzijai ir Europos Sąjungai (ES) priėmus beprecedentes sankcijas Rusijai, ministras įvertins Prancūzijos paramą Ukrainai“, – sakoma prancūzų Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai.

Penktadienį Briuselis dėl karo Ukrainoje paskelbė apie naują sankcijų paketą, nukreiptą prieš Rusijos pajamas iš naftos, bankininkystės sektorių ir karinius pajėgumus.

J.-N.Barrot atvyko netrukus po to, kai Kyjive buvo atšauktas oro pavojus. Praėjusią naktį Ukrainos sostinė vėl patyrė rusų dronų atakų; per jas žuvo mažiausiai vienas žmogus.

„Rusijos pajėgoms tęsiant reguliarius smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai, keliant grėsmę jos ir Europos žemyno saugumui, ministras apsilankys Černobylio atominėje elektrinėje“, – pranešė prancūzų Užsienio reikalų ministerija.

Prancūzija padėjo sutaisyti Černobylio elektrinės gaubtą po to, kai jam vasario mėnesį tikriausiai smogė rusų dronas. Per šią ataką jokia radiacija nebuvo pasklidusi.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, tikriausiai, nori užbaigti savo pradėtą agresijos karą prieš Ukrainą dar šiais metais, nes Rusijos ekonomika nebeišlaikys, apie tai savo tinklaraštyje rašo Australijos kariuomenės atsargos generolas, karinis analitikas Mickas Ryanas.

Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Maskva susiduria su visa puokšte problemų, kurios tik auga ir kurių paprastai išspręsti neįmanoma, kol tęsiamas karas: ekonominiai sunkumai, žymus sausumos pajėgų kokybės pablogėjimas, priklausomybė nuo Šiaurės Korėjos ir Kinijos aprūpinant armiją, Jungtinių Valstijų prezidento spaudimas.

Remdamasis V.Putino pareiškimu, išsakytu birželio pabaigoje, generolas mano, kad Kremliaus šeimininkas, ko gero, neplanuoja tęsti karo kitais metais.

Tąsyk V.Putinas išdėstė, kad Rusija jau nuo kitų metų pradės mažinti karines išlaidas. Analitiko nuomone, būtent tam, kad karas baigtųsi kuo stipresnėje pozicijoje, Rusijos vadovas šiuo metu meta į kovą viską, ką turi.

M.Ryanas pripažįsta, kad rusai pamažu žengia į priekį fronte, tačiau, jo nuomone, Rusijos kariuomenės tempai yra pernelyg „vangūs“, palyginti su Rusijos pasitelkiamais ištekliais.

„Šie laimėjimai nėra lemiamai svarbūs bendrame karo kontekste. 
Rusai negauna pakankamai teritorijos, kad būtų galima prognozuoti kokią nors realią sėkmę“, – įvertino jis.

Be to, jam kelia nuostabą tai, kad visi analitikai sutelkė dėmesį į Rusijos užimtų kvadratinių kilometrų skaičiavimus, bet mažai kas bando suprasti, kodėl V.Putinas būtent dabar metė visas jėgas į puolimą.

„Jam reikia kažko, su kuo būtų galima pradėti taikos derybas, kai jos pagaliau prasidės. Jam reikia galiausiai sumažinti karo išlaidas, ir jis, tikriausiai, nori sumažinti savo bendrą priklausomybę nuo Šiaurės Korėjos ir Kinijos. Jis tikriausiai patiria daug didesnį spaudimą, nei mes įsivaizduojame“, – svarsto generolas.

Tuo pačiu metu, anot M.Ryano, V.Putinas vis dar tiki, kad prireikus gali tęsti karą. Todėl rusai nesustabdys savo „didžiojo puolimo“, kol Kremliaus iliuzijos nebus galutinai išsklaidytos.

Anksčiau pranešta, kad Vakarų politologai ir apžvalgininkai netiki, jog V.Putiną bent kiek paveikė Donaldo Trumpo išsakytas ultimatumas ir jo reikalavimas Rusijai sudaryti taiką su Ukraina per 50 dienų.