Karas Ukrainoje. CNN: sustojus deryboms, Trumpas stiprina retoriką dėl karo Ukrainoje

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį, regis, pateikė argumentą, kodėl Ukraina turėtų pereiti į puolimą prieš Rusiją – tai išskirtinė retorika, taikos deryboms pastarosiomis dienomis praradus pagreitį, rašo CNN.

„Labai sunku, jei ne neįmanoma, laimėti karą nepuolant įsiveržusios šalies. Tai kaip puiki sporto komanda, kuri turi fantastišką gynybą, bet jai neleidžiama žaisti puolime. Tokiu atveju nėra jokios galimybės laimėti! Su Ukraina ir Rusija yra tas pats“, – rašė Trumpas savo įraše „Truth Social“.

Jis tęsė: „Sukčius ir visiškai nekompetentingas Joe Bidenas neleido Ukrainai KOVOTI ATGAL, tik GINTIS. Kaip tai baigėsi? Bet kokiu atveju, tai karas, kuris NIEKADA nebūtų įvykęs, jei aš būčiau prezidentas – NULINĖ tikimybė. Įdomūs laikai laukia!!!“

Pasak CNN, Trumpo retorika gali paaštrinti padėtį Maskvoje, kuri bet kokią Ukrainos smūgių jos teritorijoje paramą laiko raudonąja linija. Per Bideno administraciją ilgą laiką galiojo politika, draudžianti Ukrainai naudoti amerikietiškas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijoje. Kai tai pasikeitė 2024 m. lapkritį – po JAV sąjungininkų spaudimo – Rusija atnaujino savo branduolinę doktriną, patvirtindama, kad bet kokį puolimą prieš ją laikys bendra ataka.

Po kelių dienų ji paleido savo naują vidutinio nuotolio tarpžemyninę balistinę raketą „Orešnik“ į centrinį Ukrainos miestą Dniprą. Rusija reguliariai pasitelkia Ukrainos ilgojo nuotolio dronų smūgius energetikos ir kariniams objektams, kad sustiprintų savo teiginius, jog Ukrainos vyriausybė yra „teroristinis režimas“.

Trumpo provokuojanti retorika taip pat žymi ryškų posūkį prezidento pozicijoje – juk 2024 m. gruodžio interviu žurnalui „TIME“ jis kritikavo Bideno sprendimą.

„Labai griežtai nesutinku su raketų, kurios gali skristi šimtus mylių į Rusiją, siuntimu. Kodėl mes tai darome?“ – sakė Trumpas netrukus prieš grįždamas į valdžią. „Mes tik eskaluojame šį karą ir darome jį dar blogesnį. To neturėjo būti leista daryti. Dabar jie siunčia ne tik raketas, bet ir kitokius ginklus. Manau, kad tai labai didelė klaida, labai didelė klaida.“

Trumpo komentarai ketvirtadienį pasirodė tuo metu, kai Kremlius atvirai paprieštaravo Baltųjų rūmų pareiškimams apie planus surengti dvišalį susitikimą tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, leisdamas suprasti, kad aukščiausio lygio derybos dar toli gražu neįvyks ir kad Putinas dar nesutiko dėl jų.

Be to, Rusija praėjusią naktį surengė plataus masto antskrydžių seriją prieš Ukrainą, tarp jų – ataką prieš amerikiečiams priklausančią gamybos įmonę, kurioje buvo sužeista bent 15 žmonių.

Netrukus po įrašo „Truth Social“ tinkle Trumpas paskelbė savo nuotrauką su Putinu ant 1959 m. užfiksuoto kadro, kuriame tuometinis JAV viceprezidentas Richardas Nixonas, regis, konfrontuoja su SSRS vadovu Nikita Chruščiovu. Pastarasis vaizdas tapo JAV pasipriešinimo sovietinės Rusijos spaudimui simboliu.

Baltieji rūmai neatsakė į prašymą pakomentuoti, ar D. Trumpas svarsto galimybę keisti ginklų, kuriuos JAV tieks Kyjivui, tipus.

Nors diplomatinės pastangos nutraukti karą pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjo, pažangos D. Trumpas, susitikęs su Ukrainos, Europos ir Rusijos vadovais, nepasiekė.

Maskva menkina artimiausiu metu planuoto Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio susitikimo perspektyvą ir pareiškė norinti būti įtraukta į diskusijas dėl būsimų saugumo garantijų Ukrainai.

Interviu televizijai „Newsmax“ D. Trumpas teigė per dvi savaites įvertinsiantis taikos tarp Rusijos ir Ukrainos perspektyvas ir pridūrė, kad „po to galbūt turėsime imtis kitokios taktikos“.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard prieš keletą savaičių išleido direktyvą, kurioje nurodoma nesidalinti informacija apie Rusijos ir Ukrainos taikos derybas su artimiausiais sąjungininkais.

Kaip skelbia „CBS News“, remdamasi žvalgybos šaltiniais, liepos 20 d. T.Gabbard pasirašytame memorandume agentūroms buvo nurodyta nesidalinti informacija su „Penkių akių“ aljansu, kurį sudaro JAV, Didžioji Britanija, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija.

„Pareigūnai pareiškė, kad direktyva visą analizę ir informaciją, susijusią su nestabiliais Rusijos ir Ukrainos taikos derybomis, klasifikavo kaip „NOFORN“ (negali būti platinama užsienyje), o tai reiškia, kad ši informacija negalėjo būti perduota jokiai kitai šaliai ar užsienio piliečiams“, – skelbia CBS.

Tuo pačiu metu memorandumas netrukdo keistis diplomatine informacija, surinkta kitais būdais, išskyrus JAV žvalgybos bendruomenę, arba karine operatyvine informacija, nesusijusia su derybomis, pavyzdžiui, informacija, kuria JAV dalijasi su Ukrainos kariuomene, siekdama padėti jos gynybos operacijoms.

Plačiau skaitykite ČIA.

Į kosmosą ketvirtadienio vakarą pakilo įmonės „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ su slaptu JAV kariuomenės dronu X-37B.

Raketa sėkmingai paleista 23 val. 50 min. vietos (penktadienį 6 val. 50 min. Lietuvos) laiku, skelbta „SpaceX“ tiesioginėje transliacijoje.

Raketa „Falcon 9“ nušvietė naktinį dangų virš NASA Kennedy kosmoso centro Floridoje, iš kurio buvo paleista.

JAV kosmoso pajėgos teigė, kad drono misija apims „įvairius tikslus, susijusius su bandymais ir eksperimentais“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimas, kad Rusija, Kinija ir Jungtinės Valstijos gali užtikrinti Ukrainos saugumo garantijas, sutrikdė Maskvos derybų su Vašingtonu, rašo agentūra „Bloomberg“.

Pasak agentūros, JAV, Ukrainos ir Europos pareigūnai pradėjo svarstyti pasiūlymus dėl saugumo garantijų Ukrainai po karo pabaigos, nes Baltųjų rūmų pareigūnai sakė, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs suteikti Kyjivui saugumo garantijas „panašias į 5 (NATO) straipsnį“.

Tačiau Rusijos vadovas viešai nepatvirtino, kad davė tokį įsipareigojimą savo viešnagės Aliaskoje metu, kai susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, jog Rusija turėtų turėti žodį Ukrainos saugumo klausimais, kuriuose taip pat gali dalyvauti Kinija.

Plačiau skaitykite ČIA.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atleido iš darbo vieną iš aukščiausių Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) pareigūnių, kuri daugiau nei 20 metų dirbo žvalgybos srityje ir buvo atsakinga už Rusiją. Apie tai praneša „The Economist“.

Pasak leidinio, 2016 m. ji koordinavo ataskaitos apie Kremliaus kišimąsi į rinkimus D.Trumpo naudai rengimą. Vėliau ji vadovavo padaliniui, atsakingam už CŽA analitiką ir operacijas Rusijoje ir posovietinėje erdvėje.

Rugpjūčio 19 d. JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard atėmė jos leidimą susipažinti su slapta informacija kartu su dar 36 dabartiniais ir buvusiais pareigūnais, apkaltindama juos „ištikimybės Konstitucijai pažeidimu“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas gyrėsi, kad greitai pasiekė taikos susitarimą dėl karo Ukrainoje, tačiau jau ketvirtadienį jis pareiškė, kad Kyjivas neturi šansų laimėti karą be naujų atakų prieš Rusiją.

Kaip rašo „The Wall Street Journal“, toks posūkis pabrėžė blėstantį optimizmą dėl paskutinių D.Trumpo pastangų nutraukti karą.

D.Trumpo viltys dėl susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kurio metu būtų pasiektas taikos susitarimas, nepasiteisino. Nepasiteisino ir jo atsarginis planas, pagal kurį V.Putinas ir V.Zelenskis turėjo susitikti asmeniškai, kad aptartų karo pabaigą. Be to, Kremlius atmetė idėją siųsti į Ukrainą Vakarų taikos palaikymo pajėgas, jei būtų pasiektas taikos susitarimas.

Kaip rašo WSJ, nesugebėjimas pasiekti diplomatinio proveržio iš dalies paaiškinamas ryškiais derybų stiliaus skirtumais tarp V.Putino ir D.Trumpo.

„Buvusių padėjėjų teigimu, JAV prezidentas laikosi improvizacijos principo, kuris daugiausia grindžiamas asmeniniais santykiais. V.Putinas yra metodiškas savo pasiruošime ir be sentimentų. D.Trumpas siekia kuo greičiau užbaigti konfliktą... V.Putinas žaidžia ilgesnį žaidimą, tikėdamasis, kad Rusija galės palaipsniui pagerinti savo pozicijas mūšio lauke, kol diplomatai veda derybas, net jei tai kainuos tūkstančius aukų abiejose pusėse“, – pažymi leidinys.

Analitikų nuomone, JAV prezidento pranešimas socialiniuose tinkluose su rekomendacija Ukrainos atakoms prieš Rusiją gali būti bandymas susigrąžinti spaudimo svertus, nes diplomatija, atrodo, neduoda rezultatų.

„Tai rodo, kad jis supranta, jog spaudimas Rusijai yra didžiausias jo vadinamosios strategijos trūkumas, – teigė Alexanderas Vershbow, buvęs JAV ambasadorius Rusijoje ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. – Tačiau jei strategijos įgyvendinimui nėra numatyta jokių priemonių, jos vertė sumažėja.“

Fiona Hill, kuri per pirmąją D.Trumpo kadenciją ėjo Nacionalinio saugumo tarybos vyriausiosios ekspertės Rusijos klausimais pareigas, pareiškė, kad jo neseniai įvykę susitikimai su V.Putinu, V.Zelenskiu ir Europos lyderiais Baltuosiuose rūmuose sukėlė painiavą ir kad JAV bei Rusijos lyderiai galbūt skirtingai supranta saugumo garantijas.

„Mes tarsi įstrigome Ukrainoje, ir dabar visi, įskaitant V.Putiną, bando valdyti D.Trumpą“, – sakė ji. „Rusai naudoja terminus tam tikrame kontekste, o D.Trumpas to nepastebi. Galbūt V.Putinas sąmoningai kūrė jam įspūdį, kad jis su juo sutinka“, – sakė ji.

Nors D.Trumpo administracija tvirtai tiki savo viltimi greitai pasiekti susitarimą, kai kurie buvę pareigūnai pareiškė, kad visapusiškas susitarimas yra mažai tikėtinas.

„Esame ten pat, kur buvome prieš dvi savaites, ten pat, kur buvome prieš pusę metų, – pareiškė Kurtas Volkeris, kuris per pirmąją D.Trumpo kadenciją ėjo JAV specialiojo atstovo derybose dėl Ukrainos pareigas. – Susitarimo niekada nebus. V.Putinas niekada nesutiks.“

Kim Jong Uno aukščiausio rango karininkai grįžo į Šiaurės Korėją po kovų Rusijoje. Ekspertų teigimu, tai gali būti ženklas, kad šalis palaipsniui mažina savo kovinį indėlį ir vaidmenį galimose taikos derybose dėl karo Ukrainoje, rašo „The Wall Street Journal“.

Pasak Pchenjano valstybinės žiniasklaidos, daugiau nei tuzinas vadų buvo priimti Kim Jong Uno privačiame kabinete, kur jis pavadino juos „herojais“ ir asmeniškai juos apkabino. Tarp jų buvo pulkininkas generolas Kim Jong Bokas ir generolas majoras Sin Kum Čolas, kuriuos gegužės mėnesį per Pergalės dienos paradą apdovanojo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Nors Šiaurės Korėja ir toliau tiekia Rusijai amuniciją bei planuoja siųsti 6 000 darbininkų padėti atstatymui, Šiaurės Korėjos kariai pastaruoju metu buvo mažiau aktyvūs mūšiuose. Nuo 2024 m. rudens apie 15 000 Šiaurės Korėjos karių buvo atvykę į Rusiją padėti išlaikyti Kursko regioną. Dabar frontas stabilizavosi, ir Kremlius, tikėtina, mano, kad gali išlaikyti regioną savarankiškai.

„Šiaurės Korėja neturėtų tapti kliūtimi prie derybų stalo, nes jie veikė išimtinai Rusijos teritorijoje“, – sakė Vašingtono „Stimson Center“ ekspertas Michaelas Maddenas.

Pagal Vakarų žvalgybos vertinimus, Šiaurės Korėja per kovas Rusijoje ir Ukrainoje neteko daugiau kaip 5 000 karių, iš kurių maždaug trečdalis žuvo.

Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas paskelbė, kad Šiaurės Korėja artimiausiu metu planuoja perkelti apie 6 000 karių į Rusiją. Pasak jo, Šiaurės Korėja taip pat gali į Rusijos Federaciją atgabenti karinę techniką.

Šių naujienų fone Putinas pavadino Šiaurės Korėjos karių dalyvavimą kare prieš Ukrainą „herojišku“.

Donaldas Trumpas ketvirtadienį nustatė dviejų savaičių terminą taikos deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos įvertinti.

„Sakyčiau, kad per dvi savaites sužinosime vienaip ar kitaip“, – teigė jis interviu telefonu, paklaustas apie galimybes sudaryti taikos susitarimą.

„Po to galbūt turėsime imtis kitokios taktikos“, – neišsiplėsdamas sakė D. Trumpas televizijos „Newsmax“ vedėjui Toddui Starnesui.

Siekdamas užbaigti trejus su puse metų trunkantį karą Ukrainoje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį penktadienį Aliaskoje susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, o po to į Vašingtoną atskiroms deryboms pasikvietė Ukrainos prezidentą V.Zelenskį ir Europos lyderius.

Visą tekstą skaitykite čia.

Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį, regis, pateikė argumentą, kodėl Ukraina turėtų pereiti į puolimą prieš Rusiją – tai išskirtinė retorika, taikos deryboms pastarosiomis dienomis praradus pagreitį, rašo CNN.

„Labai sunku, jei ne neįmanoma, laimėti karą nepuolant įsiveržusios šalies. Tai kaip puiki sporto komanda, kuri turi fantastišką gynybą, bet jai neleidžiama žaisti puolime. Tokiu atveju nėra jokios galimybės laimėti! Su Ukraina ir Rusija yra tas pats“, – rašė Trumpas savo įraše „Truth Social“.

Jis tęsė: „Sukčius ir visiškai nekompetentingas Joe Bidenas neleido Ukrainai KOVOTI ATGAL, tik GINTIS. Kaip tai baigėsi? Bet kokiu atveju, tai karas, kuris NIEKADA nebūtų įvykęs, jei aš būčiau prezidentas – NULINĖ tikimybė. Įdomūs laikai laukia!!!“

Pasak CNN, Trumpo retorika gali paaštrinti padėtį Maskvoje, kuri bet kokią Ukrainos smūgių jos teritorijoje paramą laiko raudonąja linija. Per Bideno administraciją ilgą laiką galiojo politika, draudžianti Ukrainai naudoti amerikietiškas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijoje. Kai tai pasikeitė 2024 m. lapkritį – po JAV sąjungininkų spaudimo – Rusija atnaujino savo branduolinę doktriną, patvirtindama, kad bet kokį puolimą prieš ją laikys bendra ataka.

Po kelių dienų ji paleido savo naują vidutinio nuotolio tarpžemyninę balistinę raketą „Orešnik“ į centrinį Ukrainos miestą Dniprą. Rusija reguliariai pasitelkia Ukrainos ilgojo nuotolio dronų smūgius energetikos ir kariniams objektams, kad sustiprintų savo teiginius, jog Ukrainos vyriausybė yra „teroristinis režimas“.

Trumpo provokuojanti retorika taip pat žymi ryškų posūkį prezidento pozicijoje – juk 2024 m. gruodžio interviu žurnalui „TIME“ jis kritikavo Bideno sprendimą.

„Labai griežtai nesutinku su raketų, kurios gali skristi šimtus mylių į Rusiją, siuntimu. Kodėl mes tai darome?“ – sakė Trumpas netrukus prieš grįždamas į valdžią. „Mes tik eskaluojame šį karą ir darome jį dar blogesnį. To neturėjo būti leista daryti. Dabar jie siunčia ne tik raketas, bet ir kitokius ginklus. Manau, kad tai labai didelė klaida, labai didelė klaida.“

Trumpo komentarai ketvirtadienį pasirodė tuo metu, kai Kremlius atvirai paprieštaravo Baltųjų rūmų pareiškimams apie planus surengti dvišalį susitikimą tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, leisdamas suprasti, kad aukščiausio lygio derybos dar toli gražu neįvyks ir kad Putinas dar nesutiko dėl jų.

Be to, Rusija praėjusią naktį surengė plataus masto antskrydžių seriją prieš Ukrainą, tarp jų – ataką prieš amerikiečiams priklausančią gamybos įmonę, kurioje buvo sužeista bent 15 žmonių.

Netrukus po įrašo „Truth Social“ tinkle Trumpas paskelbė savo nuotrauką su Putinu ant 1959 m. užfiksuoto kadro, kuriame tuometinis JAV viceprezidentas Richardas Nixonas, regis, konfrontuoja su SSRS vadovu Nikita Chruščiovu. Pastarasis vaizdas tapo JAV pasipriešinimo sovietinės Rusijos spaudimui simboliu.

Baltieji rūmai neatsakė į prašymą pakomentuoti, ar D. Trumpas svarsto galimybę keisti ginklų, kuriuos JAV tieks Kyjivui, tipus.

Nors diplomatinės pastangos nutraukti karą pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjo, pažangos D. Trumpas, susitikęs su Ukrainos, Europos ir Rusijos vadovais, nepasiekė.

Maskva menkina artimiausiu metu planuoto Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio susitikimo perspektyvą ir pareiškė norinti būti įtraukta į diskusijas dėl būsimų saugumo garantijų Ukrainai.

Interviu televizijai „Newsmax“ D. Trumpas teigė per dvi savaites įvertinsiantis taikos tarp Rusijos ir Ukrainos perspektyvas ir pridūrė, kad „po to galbūt turėsime imtis kitokios taktikos“.