Karas Ukrainoje. 100 tūkst. Rusijos karių Ukrainoje patraukė viena kryptimi: Kyjivas atskleidė jų planus

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rusijos pajėgos sutelkė pagrindinius savo pajėgumus rytinėje Pokrovsko krypties dalyje ir bando judėti Konstiantynivkos link.

Rusų grupuotė turi daugiau kaip 100 tūkst. karių, apie tai televizijos kanalo „Suspilne“ eteryje pasakojo operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Chortycia“ atstovas Viktoras Trehubovas.

Jo teigimu, šiuo metu fronte yra dvi pagrindinės kryptys – tai Pokrovsko (ypač rytinėje dalyje Konstiantynivkos kryptimi) ir Novopavlovsko (Rusijos pajėgų bandymas pasiekti Donecko ir Dnipropetrovsko sričių administracinę sieną). Abiejose vietovėse „labai karšta“.

V.Trehubovas taip pat pranešė apie tam tikrą rusų veiksmų pagyvėjimą Lymano kryptimi, tačiau, pabrėžė jis, visos kitos kryptys „Chortycios“ atsakomybės zonoje krito.

„Labai smarkiai sumažėjo karo veiksmų skaičius. Labai pastebima, kad rusai daug dėmesio skyrė Novopavlovsko ir Pokrovsko sritims, ten dabar vyksta aktyviausi mūšiai“, – pabrėžė grupuotės atstovas.

Pasak jo, kalbant apie Novopavlovsko kryptį, rusai vykdo informacines provokacijas, kurias nuolat tenka neigti, ypač apie tariamą jų įžengimą į Dnipropetrovsko sritį. Jis pakartojo, kad Dachnės gyvenvietę Dnipropetrovsko srityje visiškai kontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos.

Ginkluotųjų pajėgų atstovo teigimu, Novopavlovsko kryptimi rusai daro maksimalų spaudimą visoms gyvenvietėms palei adminsitracinę sieną.

„Jei kalbėsime apie Pokrovsko kryptį, ten padėtis tikrai sudėtinga. Ten visos pastangos sutelktos į tai, kad neleistų rusams eiti toliau į šiaurę“, – pažymėjo jis.

V.Trehubovas užsiminė, kad ties Torecku ir Časiv Jaru kovų skaičius taip pat sumažėjo. Rusai bando ten prasiveržti, tačiau lyginant su ankstesniais puolimo etapais, šie bandymai kiekybiškai nereikšmingi.

„Jie bandymus labiau perkėlė Pokrovsko kryptimi. Tiek Toreckas, tiek Časiv Jaras buvo jų bandymai pasiekti Konstiantynivką. Šie bandymai buvo nesėkmingi. Dabar jie trečią kartą bando pasiekti Konstiantynivką, bet jau iš Pokrovsko krypties. Tiesą sakant, jie ten sutelkia visas savo pastangas. Torecke ir Časiv Jare, man atrodo, jie jau prarado viltį ir, greičiau, laukia, kad, galbūt, pavyks išspręsti šį klausimą iš kitos pusės“, – paaiškino jis.

Šiame rajone Rusijos pajėgos yra sutelkusios daugiau kaip 100 tūkst. karių, ir tai yra pagrindinė jų vasaros puolimo kampanijos dalis. Ukrainos gynybos pajėgos daro viską, kad sulaikytų priešą, pridūrė V.Trehubovas.

Rusų pareigūnai trečiadienį pranešė, kad netrukus vėl bus atidarytas pietų Rusijoje esantis oro uostas, kuris buvo uždarytas Maskvai prieš daugiau kaip trejus metus pradėjus puolimą prieš Ukrainą.

Rusija sustabdė kelių netoli Ukrainos sienos esančių oro uostų veiklą, motyvuodama saugumo sumetimais.

Rusijos transporto ministerija pranešė, kad Gelendžiko oro uostas Rusijos Juodosios jūros pakrantėje, maždaug už 100 km nuo aneksuoto Ukrainos Krymo pusiasalio, jau gali pradėti saugiai veikti.

„Šis oro uostas yra vienas iš 11 oro uostų Rusijos pietuose, kurie nuo 2022 metų dėl saugumo priežasčių nepriima orlaivių. Planuojama, kad artimiausiu metu oro uostas bus atidarytas vidaus skrydžiams“, – teigė ministerija.

Nuo tada, kai Rusija pradėjo puolimą, Ukrainos oro erdvė yra visiškai uždaryta.

Kyjivas trečiadienį pranešė, kad Rusija naktį surengė didžiausią iki šiol oro puolimą ir visoje šalyje paleido daugiau kaip 700 dronų ir raketų.

Lietuva ir Suomija planuoja kitąmet pradėti priešpėstinių minų gamybą savo ir Ukrainos reikmėms, motyvuodamos šį sprendimą Rusijos karine grėsme, trečiadienį naujienų agentūrai „Reuters“ nurodė šių šalių pareigūnai.

Pareigūnai teigė, kad gamyba galėtų prasidėti iškart po to, kai įsigalios pasitraukimas iš Otavos konvencijos – tai įvyksta praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai šalis apie tai praneša Jungtinėms Tautoms (JT).

Pasitraukimas iš konvencijos leidžia šalims įsigyti, gaminti, kaupti, naudoti bei perduoti priešpėstines minas.

Jie nurodė, kad Lietuva ir Suomija planuoja pradėti gaminti prieštankines minas, reaguodamos į Europoje didėjantį susirūpinimą, kad Rusija gali išplėsti savo puolimą už Ukrainos ribų.

Taip pat teigiama, kad šis sprendimas susijęs su naujausiu NATO valstybių narių įsipareigojimu didinti išlaidas gynybai.

„Ketiname išleisti šimtus milijonų eurų ne tik prieštankinėms, bet ir priešpėstinėms minoms. Tai bus didelė suma“, – „Reuters“ nurodė Lietuvos krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.

Pasak viceministro, planuojama užsakyti dešimtis tūkstančių priešpėstinių minų ar net daugiau.

„Mūsų nacionalinė pramonė bus vienas iš šaltinių. Mūsų pramonė gali jas pagaminti“, – sakė K. Aleksa.

Lietuvos gynybos pramonės asociacijos vadovas Vincas Jurgutis pridūrė, kad pradėjus gamybą Lietuva galės tiekti priešpėstines minas kitoms šalims, įskaitant Ukrainą.

Jam antrino Suomijos parlamento gynybos komiteto pirmininkas Heikki Autto (Heikis Auto).

„Remti Ukrainą yra ne tik teisinga ir mūsų pareiga – tai svarbu ir pačios Suomijos saugumui“, – pareiškė jis.

Rusijos gynybos ministerija kol kas nekomentavo šio Lietuvos ir Suomijos planuojamo žingsnio.

Visos Europos Sąjungos (ES) šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, Jungtinės Valstijos, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.

Kaip skelbė BNS, kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.

Visos šios penkios valstybės jau pradėjo procedūras, reikalingas pasitraukti iš konvencijos. Seimas galutiniu balsavimu Lietuvos pasitraukimui iš Otavos konvencijos pritarė gegužę.

Suomijos pareigūnai už pasitraukimą iš Otavos konvencijos nubalsavo birželį, o penktadienį suomių prezidentas Alexander'as Stubbas patvirtino šį sprendimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) trečiadienį nusprendus, kad Rusija pažeidė žmogaus teises 2014-aisiais numušdama MH17 lėktuvą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog dar kartą patvirtina tai, kas jau seniai buvo žinoma.

„EŽTT sprendimas dar kartą patvirtino tai, kas jau seniai buvo žinoma: Rusija yra atsakinga už MH17 lėktuvo numušimą, dėl kurio žuvo 298 nekalti žmonės, ir už gilų, ilgalaikį skausmą, kurį patyrė jų artimieji“, – trečiadienį socialinio tinklo „X“ įraše teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Europos teismas taip pat nusprendė, kad Rusija pažeidė žmogaus teises 2022 metais įsiverždama į Ukrainą ir nuo 2014 metų remdama separatistus Rytų Ukrainoje.

Sprendimą priėmė EŽTT, kuris yra Europos Tarybos teisių institucijos dalis ir kuriam pavesta įgyvendinti Europos žmogaus teisių konvenciją 46 ją pasirašiusiose šalyse.

Tiesa, priimtas sprendimas yra daugiau simbolinis, mat Europos Taryba pašalino Rusiją po jos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, o tų pačių metų rugsėjį Maskva pasitraukė iš Europos žmogaus teisių konvencijos.

Nyderlanduose besilankantis K. Budrys teigė pagerbęs aukų atminimą MH17 memoriale. Jis taip pat nurodė daug dėmesio teisingumo siekiui skyręs dvišaliuose pokalbiuose su Nyderlandų kolega Casparu Veldkampu (Kasparu Veldkampu).

„Lietuva visiškai solidarizuojasi su Nyderlandais ir visomis kitomis šalimis, kurios prarado savo piliečius šioje baisioje tragedijoje. Teisingumas turi būti siekiamas ne tik per tiesą, bet ir per atsakomybę“, – teigė K. Budrys.

„Kitas žingsnis yra aiškus: nustatyti pasekmes, įskaitant išsamų padarytos žalos įvertinimą. Aukų atminimas ir jų šeimų kančios reikalauja ne mažiau“, – įraše nurodė ministras.

EŽTT savo sprendimą paskelbė reaguodamas į keturis skundus.

Tris iš jų Ukraina pateikė dėl 2014–2022 metų įvykių, o Nyderlandai pateikė ketvirtąjį – dėl 2014 metų liepos 17 dieną virš Rytų Ukrainos numušto oro bendrovės „Malaysia Airlines“ MH17 reisu skridusio lėktuvo, vykusio iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą.

EŽTT nustatė, kad „MH17 reisu skridusio lėktuvo numušimo aukų artimųjų giminaičių kančios“ reiškia teisės į laisvę nuo kankinimų ir bausmių pažeidimą.

Nyderlandų ministras pirmininkas Dickas Schoofas (Dikas Schofas) sakė, kad šis žingsnis yra svarbus postūmis teisingumo link.

„Teismas pripažino Rusiją atsakinga už MH17 lėktuvo numušimą ir jo keleivių, tarp kurių buvo 196 Nyderlandų piliečiai, žūtį“, – nurodė premjeras.

Į EŽTT dažniausiai kreipiasi pavieniai žmonės, kai jų šalyje nebelieka teisinės galimybės apginti savo teisių.

Tačiau skundus EŽTT gali pateikti ir šalių vyriausybės.

Vatikanas yra pasirengęs suteikti platformą tiesioginėms taikos deryboms tarp Ukrainos ir Rusijos. Apie tai praneša „The Guardian“, remdamasis Šventojo Sosto spaudos tarnybos pareiškimu.

Šiandien Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir popiežius Leonas XIV susitiko Vatikane. Po susitikimo Vatikano pareiškime teigiama, kad jie „aptarė vykstantį konfliktą ir skubų teisingos ir ilgalaikės taikos poreikį“.

„Per šiltą pokalbį buvo dar kartą patvirtinta dialogo, kaip pageidaujamos priemonės nutraukti karo veiksmus, svarba. Šventasis Tėvas pareiškė užuojautą aukoms ir pakartojo savo maldas bei artumą Ukrainos žmonėms, ketindamas dėti visas pastangas, kad būtų išlaisvinti kaliniai ir rasti bendri sprendimai. Šventasis Tėvas patvirtino savo pasirengimą priimti Rusijos ir Ukrainos atstovus Vatikane deryboms“, – teigiama pareiškime.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalyje užfiksuota virtinė aukšto rango vadovų mirčių. Tarp jų – tokių energetikos gigantų kaip „Gazprom“, „Lukoil“ ir „Transneft“. Liepos 7-ąją pasirodė pranešimai apie dar vieną incidentą – mirė buvęs Rusijos transporto ministras Romanas Starovoitas. 15min kalbintas Rusijos politikos ekspertas, „Deutsche Welle“ politikos apžvalgininkas Konstantinas Egertas įvertino, kiek ši „mirčių banga“ primena Josifo Stalino laikais vykdytų „masinių valymų“ praktikas ir kuo tai gali baigtis pačiam jų iniciatoriui Vladimirui Putinui.

Pirmadienį paskelbta apie dviejų Transporto ministerijos pareigūnų mirtį: esą nusižudė tą dieną nuo pareigų nušalintas ministras Romanas Starovoitas, o departamento vado pavaduotoją Andrejų Korneičiuką ištiko širdies smūgis.

Tai paskatino prisiminti nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą prasidėjusią keistą valdininkų bei aukšto rango pareigūnų mirčių bei savižudybių virtinę. Aukšto rango funkcionieriai „krito per langus“ arba mirdavo neaiškiomis aplinkybėmis.

Kai kurių analitikų teigimu, taip galėjo nutikti, nes karo pradžioje valdininkai ėmė jausti nemenką įtampą ir piktnaudžiauti alkoholiu bei narkotinėmis medžiagomis.

Kitų Rusijos ekspertų įsitikinimu, taip Vladimiro Putino režimas tokiu būdu „tyliai“ patraukia iš kelio neįtikusius asmenis, kad šie vėliau negalėtų atskleisti įvairių paslapčių.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos pajėgos sutelkė pagrindinius savo pajėgumus rytinėje Pokrovsko krypties dalyje ir bando judėti Konstiantynivkos link.

Rusų grupuotė turi daugiau kaip 100 tūkst. karių, apie tai televizijos kanalo „Suspilne“ eteryje pasakojo operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Chortycia“ atstovas Viktoras Trehubovas.

Jo teigimu, šiuo metu fronte yra dvi pagrindinės kryptys – tai Pokrovsko (ypač rytinėje dalyje Konstiantynivkos kryptimi) ir Novopavlovsko (Rusijos pajėgų bandymas pasiekti Donecko ir Dnipropetrovsko sričių administracinę sieną). Abiejose vietovėse „labai karšta“.

V.Trehubovas taip pat pranešė apie tam tikrą rusų veiksmų pagyvėjimą Lymano kryptimi, tačiau, pabrėžė jis, visos kitos kryptys „Chortycios“ atsakomybės zonoje krito.

„Labai smarkiai sumažėjo karo veiksmų skaičius. Labai pastebima, kad rusai daug dėmesio skyrė Novopavlovsko ir Pokrovsko sritims, ten dabar vyksta aktyviausi mūšiai“, – pabrėžė grupuotės atstovas.

Pasak jo, kalbant apie Novopavlovsko kryptį, rusai vykdo informacines provokacijas, kurias nuolat tenka neigti, ypač apie tariamą jų įžengimą į Dnipropetrovsko sritį. Jis pakartojo, kad Dachnės gyvenvietę Dnipropetrovsko srityje visiškai kontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos.

Ginkluotųjų pajėgų atstovo teigimu, Novopavlovsko kryptimi rusai daro maksimalų spaudimą visoms gyvenvietėms palei adminsitracinę sieną.

„Jei kalbėsime apie Pokrovsko kryptį, ten padėtis tikrai sudėtinga. Ten visos pastangos sutelktos į tai, kad neleistų rusams eiti toliau į šiaurę“, – pažymėjo jis.

V.Trehubovas užsiminė, kad ties Torecku ir Časiv Jaru kovų skaičius taip pat sumažėjo. Rusai bando ten prasiveržti, tačiau lyginant su ankstesniais puolimo etapais, šie bandymai kiekybiškai nereikšmingi.

„Jie bandymus labiau perkėlė Pokrovsko kryptimi. Tiek Toreckas, tiek Časiv Jaras buvo jų bandymai pasiekti Konstiantynivką. Šie bandymai buvo nesėkmingi. Dabar jie trečią kartą bando pasiekti Konstiantynivką, bet jau iš Pokrovsko krypties. Tiesą sakant, jie ten sutelkia visas savo pastangas. Torecke ir Časiv Jare, man atrodo, jie jau prarado viltį ir, greičiau, laukia, kad, galbūt, pavyks išspręsti šį klausimą iš kitos pusės“, – paaiškino jis.

Šiame rajone Rusijos pajėgos yra sutelkusios daugiau kaip 100 tūkst. karių, ir tai yra pagrindinė jų vasaros puolimo kampanijos dalis. Ukrainos gynybos pajėgos daro viską, kad sulaikytų priešą, pridūrė V.Trehubovas.

Estija gali blokuoti 18-ąjį Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketą, skelbia šalies transliuotojas ERR. Talinas reikalauja, kad į šį dokumentą būtų įtrauktas ir rusiškos naftos kainos viršutinės ribos sumažinimas.

„Mes laikomės labai aiškios pozicijos, kad naftos kainos sumažinimas turėtų būti įtrauktas į šį paketą. Šiuo klausimu turime labai tvirtą poziciją“, – pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsakhna.

Jo teigimu, mažesnės kainos nustatymas būtų stipriausia naujojo sankcijų paketo dalis. Pasak ministro, į pirminį Europos Komisijos projektą buvo įtrauktas kainos sumažinimas nuo dabartinių 60 JAV dolerių už barelį iki 45 JAV dolerių.

Pažymima, kad Viduržemio jūros regiono šalys, turinčios didelį laivybos sektorių, pirmiausia Malta, nori, kad šis apribojimas nebūtų taikomas. Tačiau tam, kad ES galėtų priimti tokius sprendimus, jiems turi pritarti visos bloko narės.

Šalies diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Estija laikosi pozicijos patvirtinti Europos Komisijos pasiūlytą sankcijų paketą pradiniu pavidalu ir tiesiog prieštarauja kai kurių šalių norui jį susilpninti, neįtraukiant naujos viršutinės kainų ribos. Jis tikisi, kad Talino poziciją palaikys didžiosios ES šalys.

M.Tsakhna priminė, kad dabartinė 60 JAV dolerių kainos viršutinė riba galioja jau dvejus metus ir nebuvo sumažinta, nes didžiosios Vakarų šalys nepritarė tokiam žingsniui.

Tačiau šiuo metu esama ženklų, kad Didžiojo septyneto (G7) grupės šalys pasirengusios sumažinti rusiškos naftos kainą.

Be to, pastarosiomis dienomis Jungtinės Valstijos pasiuntė ne vieną signalą, kad yra pasirengusios daryti spaudimą Rusijai, taikydamos naujus apribojimus, atkreipė dėmesį ministras, pridurdamas, kad, jei vienu metu įsigalios senatorių Lindsey Grahamo ir Richardo Blumenthalio iniciatyva parengtas priemonių paketas ir naujasis ES sankcijų paketas, tai galėtų padaryti rimtą spaudimą Maskvai.

Europos tarnybos nerimauja dėl padidėjusios rimtų sužalojimų ar net mirties rizikos, susijusios su Rusijos vykdomomis diversinėmis operacijomis žemyne, skelbia naujienų agentūra „Associated Press“ (AP), remdamasi keturiais šaltiniais.

Rusijos kampanija, kuria siekiama pakenkti viešajai tvarkai Europoje, prasidėjo po invazijos į Ukrainą. Iš pradžių dėl to padaugėjo vandalizmo atvejų, pavyzdžiui, grafičių ar paminklų išniekinimo, pastebėjo vienas iš agentūros pašnekovų.

„Pastaraisiais metais prieita prie padegimų ir bandymų nužudyti, – nurodė šaltinis. – Dėl Rusijos šnipų išsiuntimo iš Vakarų šalių po Sergejaus Skripalio apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje 2018 m. Maskvai teko vis dažniau pasikliauti nepatyrusiais nusikaltėliais“.

Kiti pašnekovai, nepageidavę atskleisti savo tapatybės, atkreipė dėmesį, kad Rusijai „teko keisti savo darbo metodus, atsisakant karjeros karininkų ir pereinant prie naudojimosi įgaliotiniais, sukuriant lankstesnę ir lengviau paneigiamą sistemą“.

„️Nuo šiol dauguma diversantų, kaltinamų darbu Rusijai, yra užsieniečiai, įskaitant ukrainiečius“, – paaiškino šaltiniai.

Anot jų, tarp diversantų yra jaunų, teistumo neturinčių vyrų, kurie samdomi už kelis tūkstančius dolerių.️ Tokie tarpininkai kartais siūlo savo idėjas, kurios gali būti pavojingesnės už pirminį planą, pastebėjo vienas pašnekovas.

Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnybos vyresnioji analitikė Lotta Hakala paaiškino, kad Rusijos žvalgyba stengiasi vykdyti „griežtą operatyvinę kontrolę“, apibrėždama tikslus, parinkdama priemones užduotims atlikti ir reikalaudama, kad vykdytojai fiksuotų rezultatą.

Tačiau kartais „kontrolė nevykdoma“, pastebėjo ji.

Ukraina pranešė, kad trečiadienį per Rusijos atakas karo draskomame Donecko regione šalies rytuose žuvo aštuoni civiliai gyventojai.

Prokurorai sakė, kad penki civiliai žuvo per dronų atakas prieš privačias transporto priemones Rodynskėje, o dar trys žmonės žuvo maždaug po 10 minučių Kostiantynivkoje – mieste, prie kurio artėja Rusijos pajėgos.

Aukščiausios instancijos Europos teismas trečiadienį priėmė du sprendimus prieš Rusiją, kuriuose nurodė, kad ji pažeidė tarptautinę teisę Ukrainoje.

Tai pirmas kartas, kai tarptautinis teismas pripažino Maskvą atsakinga už žmogaus teisių pažeidimus nuo 2022-aisiais prasidėjusios plataus masto invazijos.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) taip pat nustatė, kad už oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo numušimą atsakinga Rusija.

Tai pirmas kartas, kai tarptautinis teismas pripažino Maskvą atsakinga už 2014-aisiais įvykusią tragediją, pareikalavusią 298 žmonių gyvybių.